Juodo labradoro, vardu Eti, akys buvo pilnos liūdesio. Jose buvo galima perskaityti nesuvokimą visko, kas jam nutiko.
14 metų jis gyveno namie su savo šeimininkais, o paskui jie jį išdavė. Tarp kitko, buvę šeimininkai atsikratė seno gyvūno sekančią dieną po Padėkos dienos.
Eti atsidūrė prieglaudoje. Atrodė, visas pasaulis jį pamiršo ir niekam jis dabar nereikalingas. Likusius metus jam teks nugyventi vienatvėje. Bet laimei, atsirado žmonės, pasiruošę priglausti pagyvenusį šunį pas save. Padovanoti jam meilę ir švelnumą.
Apie Eti socialiniuose tinkluose perskaitė vyras, vardu Tomis. Jis labai myli šunis. Jo namuose jau gyveno keli šuniukai.
Šuo buvo toks senas ir ligotas, kad negalėjo savarankiškai vaikščioti. Savanoriai iš prieglaudos atvežė jį Tomiui namo. Pirma, ką jis padarė pamatęs labradorą – apkabino jį. Gyvūnas pirmąkart per ilgą laiką pajuto šilumą.
Tomis ėmėsi jo gydymo. Šuneliui artritas ir širdelės problemos. Bet greitai Eti jau galėjo tvirtai žengti visomis keturiomis kojomis. Šuo ėmė vaikštinėti galiniame Tomio kieme, susipažino ir susidraugavo su savo gentainiais, kurie irgi čia gyveno.
Dar po kurio laiko Eti ėmė neskubriai vaikščioti tolimus atstumus. Tomis ima antkaklį, ir kartu jie vaikšto po kvartalą, kuriame yra jų namas.
Vyras nesuvokia, kaip buvo galima palikti likimo valiai seną ir ligotą gyvūną. Tomis dabar prisipažįsta, kad tiesiog nerealiai myli Eti. „Jis pavogė mano širdį“, – prisipažįsta jis.