Mano motina buvo vieno vedusio vyro draugė, nuo kurio gimiau aš.
Kiek save prisimenu vaikystėje, pastovaus būsto mes neturėjome, visą laiką blaškėmės ir nuomojomės butus.
Kai man buvo penkeri, motina susipažino su eiliniu vyriškiu ir panoro būti su juo, bet jis iškėlė jai sąlygą, kad ims ją, jeigu ji bus viena. Toji lengvai ir paprastai iškeitė sūnų į tą diedą. Tiesiog atvežė mane mano tėvui, davusi į rankas visus būtinus dokumentus. Ji paskambino į jo buto duris, išgirdo rakinamos spynos garsą ir pabėgo. O aš likau stovėti.
Duris atidarė tėvas ir apstulbo pamatęs mane. Jis iškart suprato, kas aš. Nusivedė į butą.
Jo žmona priėmė mane gerai – taip pat,kaip jų vaikai, dukra ir sūnus. Tėvas iš pradžių norėjo atiduoti mane į prieglaudą, tačiau jo sutuoktinė neleido to padaryti, pasakiusi, kad aš niekuo nenusikaltau.
Šventa moteris.
Iš pradžių laukiau savo tikrosios motinos, maniau, ji netrukus manęs sugrįš. O paskui nustojau ir savo tėvo žmoną ėmiau vadinti mama.
Tikrasis mano tėvas nė vienam savo vaikui nerodė šiltų jausmų, jau nekalbant apie mane. Mane jis laikė dar viena burna, tačiau toliau išlaikė, kaip ir kitus šeimos narius.
Jis buvo despotiškas žmogus. Kai grįždavo namo, visi kartu užsirakindavome vaikų kambaryje ir stengėmės nesirodyti jam akyse.
Ir kai jis vis dėlto išėjo pas eilinę jauną meilužę, mes visi lengviau atsikvėpėme. Tuo metu mes buvome jau beveik suaugę. Sesuo ir brolis buvo bebaigią mokyklą.
Kiekvienas mūsų svajojo įstoti į prestižinį universitetą. Tėvas, nors ir nebuvo švelnus su mumis, tačiau žadėjo apmokėti mokslus ir savo pažado laikėsi. Mes įstojome ir išsimokslinome, gavę tas specialybes, apie kurias svajojome.
O paskui nutiko taip, kad mūsų tėvas mirė. Liko geras palikimas.
Paskutinei jo meilužei neteko nieko – ji paprasčiausiai nespėjo už jo ištekėti. Na o mes visi tapome pilnateisiais jo firmos ir sąskaitų šeimininkais.
Toliau vystėme verslą. Atėjo metas vykti į kitą šalį atidaryti naujo filialo. Nusprendėme, kad pagrindinis tame filiale būsiu aš.
Pasiūliau pasiimti mūsų mamą – ji kaip niekas kitas buvo verta išvykti į šiltą šalį. Mano sesuo ir brolis palaikė šią idėją.
Atėjo momentas, kai mes turėjome išvažiuoti. Ir čia staiga apsišvietė mano motina. Aš ją iškart pažinau.
Mano vaikiška atmintis įamžino jos pavidalą ilgiems metams.
Ji staiga nusprendė prisiminti mane, sužinojusi, kad aš išvykstu.
„Sūneli, aš tavo tikra motina! Negi pamiršai mane? Tu pasidarei toks suaugęs.
O aš taip ilgėjausi ir pergyvenau, kaip tu gyveni. Nagi, galiausiai gyvenkime kartu!“
Aš buvau apstulbintas jos įžūlumo:
„Žinoma, aš tave atsimenu! Atsimenu, kai tu pabėgai nuo durų, palikusi mane visai mažytį.
Ir tu man ne motina. Mano mama dabar išvyksta su manimi. O tavęs nenoriu nė matyti.“
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
