Tiesiog neįtikėtina, kaip kartais mes galime vos per kelias sekundes nusivilti žmogumi iki tokio lygio, kad paskui nebebus kelio atgal.
Alina ir Povilas susitikinėjo pakankamai ilgai. Atrodė, jie gerai pažįsta ir myli vienas kitą. Kai Alina pastojo, Povilas nusprendė prisiimti atsakomybę ir jie kartu ėmė ruoštis vestuvėms.
Viskas buvo kruopščiai suplanuota. Laiminga Alina laukė dienos, kai ji pagaliau bus vakaro karalienė.
Ji atėjo. Susirašius jaunavedžiai ir visi svečiai nuvyko į restoraną švęsti. Viskas buvo tiesiog puiku. Svečiai šoko, gėrė, linksminosi, grojo garsi džiugi muzika.
Keista, bet greitai nuotaka dingo. Taip taip, būtent dingo. Iš pradžių visi pamanė, kad tai žaidimas, bet paskui pasirodė, kad jos iš tiesų nėra. Šventė nutrūko.
Alina grįžo namo tik po dviejų dienų. Ji atidavė tėčiui raktelius nuo mašinos, kurią jis jai padovanojo, paskui paskambino vyrui ir pasakė, kad šiandien pat paduoda skyryboms.
Alina atsitiktinai nugirdo tėvo ir jaunikio pokalbį. Tėvas kalbėjo, kaip jis pats kadaise buvo priverstas vesti Alinos mamą, kai ji netikėtai pastojo nuo jo. „Gailiuosi, vaikine! Ši mergina sugadino gyvenimą ir man, ir tau!“ – pasakė tėvas.
Alina buvo šoke, negalėjo tuo patikėti, trūko oro. Ji išėjo, bandydama nors kažkaip atsikvošėti. Nepavyko. Išbėgo į niekur, kad tik nematytų jų veidų.
Ji verkė, o jie juokėsi. Jos gyvenimas daugiau niekada nebus toks, kaip anksčiau. Ji daugiau negalės niekuo pasitikėti. Ji visada manė, kad jos tėvų šeima laiminga, nuostabūs vaikai – jų meilės vaisiai.
Alina negalėjo suprasti ir priimti šios situacijos, bet visgi gerai, kad ji viską sužinojo. Galbūt ateityje jai pavyks būti laiminga.
