Kai Sabii Hector 2022 metais sutiko Mochą, išgelbėtą šunį, patyrusį siaubingą traumą, ji iš karto suprato, kad šis šuo yra ypatingas. Be savo švelnaus būdo, Mocha turėjo stiprią kovotojos dvasią ir greitai tapo ištvermingiausiu šunimi, kokį Hector kada nors pažinojo.
„Mochą išgelbėjo šalikelėje su stipriai sulaužyta koja 2022 metų spalio viduryje“, – pasakojo Hector. „Laimei, jai neprireikė operacijos, nes tuo metu rimtai svarstėme amputaciją.“
Mocha ištvėrė visą sveikimo procesą ir galų gale atgavo jėgas, lyg nieko nebūtų nutikę. Tačiau dar labiau savo naująją šeimininkę nustebino tada, kai vos atsigavusi ji pati ėmė rūpintis mažu globojamu broliuku – kačiuku, vardu Grogu.
„Grogu buvo tik keturių dienų amžiaus ir labai mažas“, – pasakojo Hector. „Iš pradžių laikiau jį atokiau nuo Mocha, nes nebuvau tikra, kaip ji reaguos, bet tai truko tik dieną. Ji pirmiausia jį apuostė, tada palaižė jam veidelį ir atrodė labai susirūpinusi.“
Mocha iš karto tapo Grogu pamotė, instinktyviai atlikdama visus naujos motinos darbus, nepaisant to, kad niekada neturėjo savo mažylių ir Grogu buvo visiškai kitos rūšies atstovas.
„Beveik per kiekvieną maitinimą ji įdėmiai stebėdavo ir jai labai patikdavo, kai galėdavo nuvalyti pieno likučius aplink jo burnytę“, – pasakojo Hector.
„Ji taip pat turėjo instinktą jį stimuliuoti, kad padėtų pasituštinti (ką daro visos kačių ir šunų mamos), bet kadangi ji niekada nebuvo mama, buvo įdomu matyti, kaip ji tai darė.“
Dėl Mochos meilės ir rūpesčio Grogu netrukus užaugo į didelį, žaismingą katiną. Kai jis pagaliau buvo pasiruošęs įvaikinimui, Mocha atsisveikino su Grogu bučiniu ir išlydėjo jį kelionei iš Jamaikos į Pensilvaniją, padedant Montego Bay gyvūnų prieglaudai.
Mochos motiniškos patirties trūkumas nesutrukdė jai rūpintis Grogu taip, lyg jis būtų jos pačios vaikas. O kai vėliau atsirado dar daugiau globojamų kačiukų, ji su jais elgėsi lygiai taip pat. Keista, bet ji rūpinosi tik kačiukais, tačiau niekada neprisiėmė atsakomybės už atvežtus šuniukus.
„Kartkartėmis pas mus atkeliauja mažų šuniukų, kuriuos reikia maitinti iš buteliuko, bet jai jie visiškai neįdomūs“, – sakė Hector. „Bet mažyčiai kačiukai ją visada labai nudžiugina, ji tampa ypač sauganti. Ji man padėjo globoti ir auginti nuo 20 iki 30 kačiukų vien per praėjusius metus.“
Nors Mocha vėliau mėgsta žaisti su savo šuniukų broliais ir seserimis, kai jie paauga, didžiąją dalį savo dienos ji praleidžia rūpindamasi savo katinėliais.
„Paprastai ji atsikelia apie 6:30 ryte, ir tada pradedame pirmąjį maitinimą ir tvarkymąsi“, – pasakojo Hector. „Priklausomai nuo kačiukų amžiaus, jie maitinami kas kelias valandas, ir per daugumą maitinimų Mocha būna šalia ir padeda.
Paskutinis maitinimas būna apie antrą valandą nakties, tada einame miegoti ir po 5 valandų vėl kartojame viską iš naujo.“
Kai ji nepadeda maitinti kačiukų, Mocha dažniausiai būna pasiruošusi sutramdyti jų netinkamą elgesį. Jai nepatinka, kai kuris nors iš jų susižeidžia.
„Jei kačiukai žaidžia ir jai atrodo, kad jie elgiasi per šiurkščiai, ji eina juos išskirti, arba jei vyresnis kačiukas skriaudžia jaunesnį, ji bando pašalinti skriaudėją iš situacijos“, – pasakojo Hector.
Hector nuolat stebisi, kokia dėmesinga Mocha yra savo globotiniams. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl Mocha taip jautriai reaguoja būtent į kačiukus, tačiau Hector mano, kad šis rūpestis turėjo gydomąjį poveikį šuniukui, patyrusiam traumą.
„Manau, kad rūpinimasis kačiukais padėjo Mochai suteikti meilę ir dėmesį, kurių jai pačiai galbūt trūko per pirmąsias savaites, ir ji tapo natūraliai globojančiu šunimi“, – sakė Hector. „Ji nemėgsta, kai kas nors elgiasi negražiai ar skriaudžia jos mažylius.“
„Bet mažyliai kačiukai visada jai sukelia džiaugsmą, ir ji yra labai rūpestinga jų atžvilgiu. Vien tik pernai metais ji padėjo man globoti ir auginti apie 20–30 kačiukų,“ pasakojo Hector.“
Nors Mocha mielai žaidžia su savo mažaisiais šuniukais broliukais ir sesutėmis, kai jie paauga, didžiąją dienos dalį ji praleidžia rūpindamasi savo kačiukais.
„Paprastai ji pabunda apie 6:30 ryte, ir tada pradedame pirmąjį maitinimą ir tvarkymąsi“, – pasakojo Hector. „Priklausomai nuo kačiukų amžiaus, jie maitinami kas kelias valandas, ir per daugumą maitinimų Mocha būna šalia ir padeda. Paskutinis maitinimas būna apie antrą valandą nakties, tada einame miegoti ir po 5 valandų vėl kartojame viską iš naujo.“
Kai ji nepadeda maitinti kačiukų, Mocha dažniausiai stebi juos atidžiai ir prireikus pataiso jų elgesį. Jai labai nepatinka, jei kuris nors iš jų susižeidžia.
„Jei kačiukai žaidžia ir jai atrodo, kad jie elgiasi per šiurkščiai, ji eina juos išskirti, arba jei vyresnis kačiukas skriaudžia jaunesnį, ji bando pašalinti skriaudėją iš situacijos“, – pasakojo Hector.
Hector nuolat stebisi, kokia dėmesinga Mocha yra savo globotiniams. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl Mocha taip jautriai reaguoja būtent į kačiukus, tačiau Hector mano, kad šis rūpestis turėjo gydomąjį poveikį šuniukui, patyrusiam traumą.
„Manau, kad rūpinimasis kačiukais padėjo Mochai suteikti meilę ir dėmesį, kurių jai pačiai galbūt trūko per pirmąsias savaites, ir ji tapo natūraliai globojančiu šunimi“, – sakė Hector. „Ji nemėgsta, kai kas nors skriaudžia ar elgiasi negražiai su jos mažyliais.“
