„Vienintelis visiškai nesavanaudis žmogaus draugas šiame klastingame pasaulyje, draugas,kuris niekada jo nepaliks, kuris niekada nebus nedėkingas ir neišduos jo, yra ŠUO.
ŠUO liks šalia žmogaus turte ir skurde, sveikatoje ir ligoje.
ŠUO miegos ant šaltos žemės, kur pučia žvarbūs vėjai ir pusto šaltą sniegą, kad tik būtų šalia šeimininko.
ŠUO bučiuos jam ranką, net jeigu ta ranka negali duoti jam vandens; jis laižys žaizdas ir įbrėžimus – susidūrimo su aplinkinio pasaulio žiaurumu rezultatus.
ŠUO saugo savo vargingo šeimininko miegą taip pat pavydžiai, jeigu šis būtų princu. Kai išeina visi kiti draugai – šis lieka.
Kai visi turtai išnyksta ir viskas byra į šukes, ŠUO toks pat pastovus savo meilėje, kaip saulė, keliaujanti dangumi.
