Katinėlis gyveno gatvėje, o po to jo svajonės staiga ėmė pildytis…
Mišlin iš Monrealio (Kanada) savo galiniame kieme, garaže, rado kačiukų vadą. Ji bandė prieiti, bet kačiukai greitai išsilakstė kas kur.
Po poros dienų ji juos vėl pamatė. Deja, gyvi liko tik du. Jai pavyko juos pagauti ir atsinešti namo.
Kaip ji nesistengė, gyvas liko tik vienas. Paskutinis, rudai baltas kačiukas, išgyveno sunkią naktį, bet liko gyvas.
Mišlin kreipėsi į gyvūnų gynėjus iš Chatons Orphelins Montréal, kad jie padėtų kačiukui ir suteiktų jam naują gyvenimą.
„Mes pavadinom jį Bjorfu“, – sako gyvūnų gelbėtoja Selin Krom.
“Jis buvo begaliniai laimingas, kad jį apkabina, glosto, maitina. Atvykęs į mūsų kliniką, jis gyvai domėjosi viskuo, kas vyksta aplink“.
Laikinus namus kačiukui suteikė savanorė Izabelė. Kačiukas greitai adaptavosi, naminiame gyvenime jo nieks negąsdino, jis garsiai miauksėjo, kai jam ko nors prireikdavo.
Pajutęs saugumą ir komfortą, kačiukas tiesiog išgražėjo, tapo žingeidus.
„Jis mėgo viską tyrinėti, jo nieks neglumino. Jis save laiko karaliumi namuose, – sako Selin. – Bjorfas – energijos kamuoliukas, juokingas ir visiškas bebaimis.“
Jis nori daug dėmesio ir nuolat nori žaisti.
Gelbėtojams pavyko surasti ir laukinė katę-mamą. Jie perkraustė ją gyventi į fermą.
Dabar ji jau turi asmeninį globėją, maitinantį ir duodantį jai stogą virš galvos.
Vos per kelias savaites mažylis Bjorfas pavirto naminiu pūkuotu kačiuku, nuolat murkiančiu iš pasitenkinimo.
„Vos jį palieti, jis ima murkti. Jis mėgsta laipioti kačių lipyne ir tupėti ant palangės. Jis nuolat nori būti šalia žmonių ir stebėti, ką jie veikia“.
Trijų mėnesių Bjorfas jau buvo pasiruošęs įvaikinimui.
Neseniai jį aplankė viena šeima, kuriai jis labai patiko. Jis ėmė murkti, vos atsidūrė jų rankose.
Po sunkaus starto į gyvenimą, Bjorfas pagaliau atrado žmones, likti su juo visą gyvenimą.
„dabar jis kasnakt miega su savo mylimais šeimininkais. Laimingesnio už jį tikrai nerasit“.
Bonusas
