Tolimojoje Malaizijoje viena namų šeimininkė vakare grįžusi namo užėjo į virtuvę, įjungė šviesą ir apstulbo. Patalpa atrodė kaip scena iš Tarantino filmų, kai negailima butaforinio kraujo norit sukurti kuo siaubingesnę aplinką. Kas dar blogiau, centre buvo du jos numylėtiniai – senas ir jaunas haskiai, kurie buvo išsitepę ta kruvinai raudona spalva. Iš pradžių buvo baisu, bet po to šeimininkė pajuto pažįstamą vaisų aromatą.
Ką pagalvosi, pamatęs tai?
Ko gero į namus įsibrovė plėšikai, o drąsus šunytis pastojo jiems kelią.
Geriau įsižiūrėjusi, šeimininkė pamatė, kad raudona – tai rausva, netgi su violetiniu atspalviu. Neatrodė, kad šuneliams skaudėtų, tik jie kaltai suko akis į šalį. Vadinasi, prisidirbo. Tolimesnė apžiūra parodė, kad su gyvūnas viskas geri, tiesiog jie išsitepė patys ir ištepliojo virtuvę. Juk tai taip pažįstama visiems šunų šeimininkams!
Bet ką jie sudraskė, iš kur tiek rausvos spalvos? O štai ir atskymas – pitaja, kitaip drakono vaisius. Skanus vaisius, kuris lengvai lūžta, o sultys tepa tiršta rausvai violetine spalva. Šuniukai rado vaisių, pamanė, kad tai žaislas ir kiek norėjo, tiek žaidė. O kas dabar virtuvę plaus?
Nežinia, ar pasimokė jie… Jeigu patalpą išplauti ir pavyko, tai išdykėlius – nelabai. Per geri, pasirodo, dažai. Visai neatsiplauna. Taip ir bus šuneliai su rausvais šonais, tesišaipo kaimynai. O ką, patys juk kalti!
Bonusas