Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje jau susidarė tiek šiukšlių, kad šis reiškinys net gavo savo pavadinimą – Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių dėmė. Per pastaruosius 50 metų ji pasiekė tikrai gigantišką dydį.
Į šią okeano dalį neatplaukia laivai, čia beveik nesiveisia gyvūnai. Užtai smarvė šiose vietose tokia, kad įkvėpti praktiškai neįmanoma. Didžioji šiukšlių teritorija randasi tarp 135-155 laipsnių vakarų ilgumos ir 35-42 laipsnių šiaurinės. Šiukšlių čia tiek daug, kad jomis būtų galima padengti visą Teksaso valstijos teritoriją. Ekologų paskaičiavimais, bendra šiukšlių masė sudaro tris su puse milijonų tonų.
Per metus nuo šiukšlių žūsta šimtai, net tūkstančiai gyvūnų, paukščių ir žuvų. Taip, pavyzdžiui, daugelio jų skrandžiuose rado žiebtuvėlių, maišelių, šepetėlių. Nelaimingieji palaikė juos maistu ir prarijo, o paskui žuvo kančiose. Kiti įsipainiojo tinkluose ar vieloje ir taip pat žuvo.
Eko aktyvistai pasakoja, kad šiukšlės vandenyne guli taip tankiai, kad jomis galima netgi vaikščioti. Gamtos gynėjai sako, kad nesustabdžius plastiko gamybos, 2030 metais šis sąvartynas išaugs dvigubai.
Kol kas ekologai bando prisibelsti iki tų šalių, kurios turi priėjimą prie Ramiojo vandenyno, vyriausybių. Bet nei vienai jų nesinori pirmai prisiimti atsakomybę už save. Juk šiukšlės plaukioja neutraliuose vandenyse. Jos tik kartais „patrukdo“ šių šalių pakrantes.
Gamta nuo žmogaus jau gavo stiprų smūgį. Bet kol kas dar negrįžtamas taškas neperžengtas. Kol kas yra galimybė išgelbėti aplinką ir save.
Per metus žmonija išmeta į vandenyną apie dešimt tonų plastikinių atliekų. Bet nustojus gaminti plastiką sąvartynai nustotų augti.
