Sniego tirpimas ir maisto trūkumas verčia baltuosius lokius žengti neįtikėtinus žingsnius. Ši meška praėjo beveik 500 km nuo Karos jūros iki Norilsko ieškodama maisto. Ji neišreiškė ypatingos agresijos žmonėms. Todėl, laimei, niekas nesugalvojo jos nušauti.
Dabar gyvūną pagavo ir išvežė į zooparką. Čia meška prabus, kol veterinarai užsiiminės jos reabilitacija. Juk po tokios kelionės gyvūnas buvo išsekęs. Tie, kas matė meškutę, pažymėjo, kad ji ėjo sunkiai ir net mirksėjo. Sustodavo, kad atsikvėptų beveik kas žingsnį. Ji svyruodama vaikščiojo ieškodama maisto nuo vienos šiukšlių dėžės iki kitos.
Meškos ekskrementuose buvo rasti folijos, celofano likučiai ir net akmenys. Štai kuo nelaimingajai teko maitintis visą šį laiką. Veterinarai pastebėjo, kad atliekos, kuriomis ji mito, smarkiai pakenkė žarnyno veiklai.
Kad neapkrautų virškinimo sistemos, iš pradžių meškai davė ėsti nedaug. Bet pašaro kiekį palaipsniui didina. Kaip pažymi zooparko darbuotojai, žvėris į žmones reaguoja urzgimu. Principe tai normalu. Reiškia, meška nejaučia streso.
Kai laukinio gyvūno organizmas bus atstatytas, jį grąžins į natūralią gyvenamąją aplinką. Norisi tikėti, kad ten meška visgi galės normaliai maitintis ir kaip įmanoma mažiau kontaktuos su žmonėmis. Nuo jų jai geriau laikytis atokiau. Juk sekantį kartą viskas gali baigtis liūdniau.
