Aš myliu tave, kol mes leidžiamės laiptais, aš myliu tave prieš miegą, aš myliu tave net kai pykstu, bet vis tiek myliu! Mylėkite, mylėkite, mylėkite savo vaikus!

592
Patinka? Duok Like!

Mylėkite, mylėkite, mylėkite savo vaikus! Maitinkite juos savo meile sočiai. Didelėmis porcijomis!

„Aš myliu tave“ prieš miegą, „aš myliu tave“, kol leidžiamės laiptais, „aš myliu tave, net kai tu pyksti“. „Aš myliu tave“ kiekvieną dieną, „aš myliu tave“ daug kartų per dieną.

Neseniai aš atradau dar vieną ašmyliutave: „Aš myliu tave visą visą, su visais kaprizais, juokeliais, burbėjimu, snargliavimusi, kosuliais, blogomis nuotaikomis, klausimais, žiovuliais, žaidimais, aš myliu tave visą, tokią, kokia tu esi, visą visą visą“.

Aš žinau, kad sakau tai mums abiem. Mažai mergaitei savarankiškai nukirptais kirpčiais, apsirengusiai pižama su širdelėmis, kuri guli ant didžiulės pagalvės, apkabinusi rudą pliušinį katiną.

Aš sakau tai savo mažai mergaitei, tikiuosi, išmylėtai, tikiuosi, sočiai, tikiuosi, pasitikinčiai, neabejojančiai, kad tai tiesa.

Aš sakau tai sau, visiškai neišmylėtai, visiškai nesočiai. Taip jau išėjo, kad nemaitino manęs suaugusieji daug ir dažnai ir didelėmis porcijomis švelniais žodžiais, va šitais visais aštavemyliu.

Tik dabar, kai aš užaugau, o užaugau aš per paskutinius keletą metų, aš pradėjau daug galvoti apie meilę, apie tėvų meilę. Aš daug metų savęs gailėjau, kad štai manęs visai nepasotino. Ir kaip dabar aš visa tokia su traumomis ir amžinu tuo vienatvės iš šalčio jausmu viduje. Man buvo labai gaila savęs.

O visai neseniai man praėjo noras gailėtis tos mažos mergaitės. Panorau iš pradžių priimti: taip, taip buvo ir kitaip jau nebus. O paskui panorau ją išmylėti. Išmylėti, išglamonėti, sušildyti, pasakyti viską švelniai, ko trūko vaikystėje. Ne suaugusiųjų klausti, kas dabar. O pačiai išsiaiškinti su savimi.

Taip dabar aš jas ir maitinu, tas mergaites, dideliu šaukštu ir didelėmis porcijomis. Viena mėgaujasi, kita šildosi. Ir man gerai. Ir truputį šilčiau.

Mylėkite, mylėkite, mylėkite savo vaikus. Jei nemokate (gali būti sunku tam, kuris pats nesušildytas tėvų meile), mokykitės mylėti: dabar pats laikas.

O štai aš irgi mokausi iš visų jėgų. Mylėkite juos, nešiokite ant rankų, apkabinkite, bučiuokite jiems rankytes, glostykite galvą, sakykite, sakykite jiems, kaip jūs juos mylite. Maitinkite juos savo meile sočiai. Didelėmis porcijomis.

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
Patinka? Duok Like!

Warning: A non-numeric value encountered in /var/www/sketislt/data/www/sketis.lt/wp-content/themes/Newspaper/includes/wp_booster/td_block.php on line 353