Kaip ji rūpinasi naujagimiais kačiukais, rūpestingai liesdama juos letenėle ir atkišdama pilvą mažylių maitinimui, galima stebėti ištisas valandas.
Tačiau ar motiniškas katės instinktas taip pat išvystytas, kaip žmogaus? Ar murklė ilgisi savo vaikų-kačiukų, kai ateina laikas su jais skirtis?
Dauguma gyvūnų nutraukia ryšius su palikuoniais, kai jaunikliai išmoksta išgyventi
savarankiškai be tėvų pagalbos.
Kačiukų augimo etapai yra to pavyzdys: gimę jie yra kurti ir akli, tačiau jaučia motinos motinos šilumą ir kvapą. Todėl katė turi būti šalia kačiukų, maitinti ir šildyti.
3 savaičių kačiukas pradeda gerai vaikščioti, matyti ir girdėti, bando pakartoti paprasčiausius higienos įgūdžius, tačiau jam vis dar reikia motinos pieno ir jos rūpesčio.
Mėnesio amžiaus jis jau gali ėsti pašarą, savarankiškai eiti į dėžutę ir žaisti su kitais kačiukais, o 3 mėnesių jau savarankiškas tiek, kad gali apsieiti be motinos pagalbos.
Kai kačiukams sukanka 3 mėnesiai, motiniškas katės instinktas šiek tiek atbunka, o pienas dingsta.
Katės irgi pavargsta nuo savo mažųjų padaužų aktyvumo ir gali slėptis nuošaliose vietose, kad pailsėtų. Tarp motinos ir ūgtelėjusių vaikų dažnai kyla konfliktas dėl resursų ir teritorijos.
Manoma, kad optimalus kačiuko atskyrimo nuo mamos katės amžius – 3 mėnesiai. Tokiame amžiuje katės motiniškas instinktas jau atbukęs ir katė gali neatkreipti dėmesio į praradimą, jei, žinoma, šeimininkai neakcentuos augintinės dėmesio į tai.
O paėmus mėnesio amžiaus kačiuką, katė sunkiai pergyvena išsiskyrimą, kadangi dar maitina likusius vaikus ir mažyliai jai reikalingi, kad nekiltų mastitas.
Kai ateina laikas maitinti likusius kačiukus, katė tai jaučia ir eina pas juos. Kartais katės gali pulti į depresiją, kai joms tenka skirtis su savo palikuoniais, ir atsisakyti maisto, kas gali sukelti ligas.
Yra ir išimčių, kai mamos-katės atsisako rūpintis ir maitinti savo vaikučius, tačiau tokie atvejai yra reti ir susiję su psichiniais ar fiziniais katės susirgimais.
