Šunis dažnai pririša grandine, kad jie saugotų namus, sandėlį ar bet kurią kitą žmogui svarbią vietą. Ir mažai kas susimąsto, kaip buvimas pririštam grandine atsiliepia gyvūno psichikai.
Šiam šuniui pasireiškė agresyvus elgesys, kai juo susidomėjo organizacija, kontroliuojanti naminius gyvūnus ir gaudanti beglobius. Jis nieko neprisileido ir labai agresyviai lojo ant tų, kurie bandė prie jo prisiartinti.
Tačiau vyriškis, užsiimantis jo išlaisvinimu, neparodė jokios baimės. Jis lėtai ištiesė ranką, kuo sukėlė dar didesnį lojimo priepuolį. Po kurio laiko šuo nustojo plėštis link jo, lyg dustų nuo grandinės. Jis nuėjo prie būdos, tačiau toliau garsiai amsėjo.
Vėliau vyrui pavyko prisegti prie jo pavadėlį ir atsegti grandinę. Šuo nesuprato, kas vyksta, ir net bandė įkąsti savo gelbėtojui. Tačiau paskui gudrumu vyras įviliojo gyvūną į transportavimo krepšį.
Maždaug po pusvalandžio šuo visiškai nurimo ir nustojo pulti savo gelbėtoją – kamera įamžino, kaip gyvūnas ramiai stovi miesto gatvėje ir leidžiasi glostomas.
Su laiku šuo absoliučiai socializavosi. Jis išmoko žaisti, važiuoti mašinoje ir rodyti susidomėjimą žmogumi. Ši istorija įrodo, kad net agresyviausias ir palaužtas šuo turi šansą atsistatyti, jei šalia atsiras teisingas žmogus.
