Jeigu moteris badauja, vadinasi, tiki į gera. Restorane ji ima šparagus, užgeria vandeniu net be citrinos.
Žiūrovai ploja jos optimizmui ir aktyviai pozicijai. O namie ji suvalgo avino koją, jai būdingu urzgimu atbaidydama namiškius. Viduje moteris visada nerimauja.
Daša turi tris drauges. Kartą per mėnesį jos susitinka restorane, kramto neriebius šiaudus ir keičiasi baisiomis istorijomis. Pas mergaites tai vadinasi „maloniai paplepėti ir palaikyti viena kitą“.
Tarkim, Olia važiuoja į kurortą. Oliai tuoj pat papasakos, kaip vienos pažįstamos vyras ėjo į jūrą maudytis ir pamilo kažkokią kūtvėlą su kojomis ir alyvine oda. Ir pabėgo. 300 litrų barščių, supiltų į jį per 10 metų, nuėjo kaip į balą. Tačiau Oliai taip nenutiks, žinoma. Todėl, kad ji protinga ir gražuolė.
Katia perskaitė naują knygą. Pasirodo, mes 47 civilizacija, visas pasaulis yra holograma, juodosios skylės protingos. Katiai pasakoja apie kitą pažįstamą, kuri irgi gėrė kalio permanganatą, valgė daigintą popierių ir užsiiminėdavo bėgiojimu be kelnaičių. Paskui nuvažiavo į Italiją ir ten ją apiplėšė raumeningi vaikinai. Tušas, kortelės, pasas, telefonas – viskas dingo. Net neišprievartavo prisiminimui. Tačiau Katiai to nenutiks. Ji ryški, išsilavinusi, jai viskas bus kitaip. Štai dar temos mergaičių pokalbiui: „Anyta, meilužis ir sunkus kastuvas“, „Lieknėjo, lieknėjo ir numirė“, „Įvykis tramvajuje, 15 lavonų“.
Pagerinusios nuotaiką sau ir žmonėms, mergaitės išsiskirsto. Arbatai palieka 3 centus. Padavėjas pats galėtų apmokėti jų vakarienę, mano jos, jeigu jis tikras vyras.
Daša po mergaičių vakarėlių netiki televizoriumi. Sako, ten viską meluoja į gerąją pusę ir pagražina.
Realus pasaulis kur kas pavojingesnis.
Mano draugas, santechnikas Nitunachinas, pasakojo apie vieną nerimastingą šeimininkę. Teisingam bide sumontavimui reikėjo atsisėsti ant bide ir parodyti, iki kur siekia rankos.
Nitunachinas pasakė:
– Sėskite ir imituokite visą procesą. Galima su kelnėmis. Taip mes pamatysime, kurioje vietoje prisukti dušo šlangelį.
Šeimininkė suprato, kad kalbasi su maniaku. Šoko bėgti. Nitunachinas paskui ją, bet pavyti negalėjo.
Teko sėstis pačiam ir prisukti šlangelį kaip sau, kas suaugusiam santechnikui yra pažeminimas.
Moterų nerimastingumas pasiekia piką, kai jos yra močiutės. Aš su jomis bendradarbiavau vandentiekio reikalais. Dabar jos skambina ir klausia, kaip mano numeris pateko į jų telefoną. Viena susirūpino penktą ryto. Paklausė: „Kas tu?“
Sudėtingas klausimas. Metafizine prasme, aš – imanentinė transcendentinės visatos dalis. O pagal horoskopą avinas. Kai kuriems tai svarbu. Antroji mano meilė visas mano niekšybes nurašydavo astrologijai. Sakydavo, aš nekaltas, kad avinas. Ir glostydavo mano ragus šaltu pirštu. O pagal taisyklę „kiekvienas yra kas jis yra“, aš – bulvė. O mūsų kaimynė apačioje, manau, maitinasi skolopendromis.
Nebaigusi klausytis, pensininkė pasakė, kad aš išprotėjau ir numetė ragelį.
Kita močiutė pavadino mane Daniku. Liepė nekvailioti ir kalbėti normaliu balsu. Paklausė, kokio velnio aš einu prie telefono, jei skambina ne man. Paskui pavadino urlaganu.
Pažadėjo, kad policijoje aš kitaip užgiedosiu. Paskui jos palėpėje užsidegė lempa, išvaikė šešėlius į šalis. Močiutė paklausė, kaipgi dabar rasti Daniką.
Žodžiu, brangūs Danikai ir Valeros, įtraukiant Seriožas ir Vasias. Skubiai paskambinkit močiutėms, jos dėl jūsų labai jaudinasi.
