Kai mes susituokėm, visi mus įspėjo – štai, atseit, jūs susituokėt, pas jus meilė-seilė, o vėliau – buitis jus suės. Barščiai, vystyklai ir t.t. Ir niekur nuo to nedingsi. – Na gerai, – mes nusprendėm, – jei jau niekur nedingsi, tai ką gi daryti, kentėsim. Spręsim problemas, kai jos jau bus atėjusios. Ir pamiršom apie tai.
Nuo tada praėjo daug metų, barščiai, vystyklai – kur gi be jų.
Paskutinės išeiginės dienos proga nusprendėm koldūnų prisilipdyti. Irgi buitis. Aš mėsmalę paruošiau, žmona tešlą užmaišė, susėdom lipdyti. Aš tešlą kočioju, žmona surenka tešlą, kai ratukų prisispaudžia. Aš prisijungiu. Aptarinėjam tešlą, mėsą, iš kur kilo žodis „koldūnas“. Gera, bet kažko trūksta. Užsidėjom muzikos, girliandą naujametinę įjungiau, mirga, groja The Speakeasies’ Swing Band. Lipdom, klausom, aptarinėjam džiazą. Gera, bet galima dar geriau.
– O štai aš turiu dar dovanotą Armanjako butelį neatkimštą, – sakau,- padegustuokim?
– Armanjakas? Su koldūnais? Išprotėjai .
– Ne su koldūnais, o pagal džiazą. Ir proceso metu.
– A, tada pilstyk.
Įpyliau po 50, džiazas groja, koldūnai lipdosi, aptarinėjam biudžetinio armanjako privalumus, lyginant su nebiudžetiniu konjaku. Gera!
– Kažkur aš cigarą turėjau. Prie armanjako reiktų!
– Brangusis, tu gi nerūkai! Ir virtuvėje pridūminsi..
– nieko, langą atidarysim, koldūnus užkaisiu su lauro lapu ir kvepiančiais pipirais, permuš kvapą.
– Tada gerai.
Džiazas groja, dūmų žiedai kyla, koldūnų vis daugiau, pokalbiai vis įdomesni. Taip gera, tai ir lipinčiau iki ryto, bet tešla pasibaigė. Štai tokie koldūnai mums išėjo pagal džiazą.
O brokuotus mes išvirėm su kvepiančiais pipirais ir lauro lapu. Ir suvalgėm, tiesa be armanjako, nes armanjakas su koldūnais – iškrypimas. O degtinės mes namie neturime, nemėgstam. Na, bet koldūnai ir taip geri.
O dėl buities – nežinau, ar įtraukė ji mūsų šeimą jau, ar dar 20 metų palaukti? Bet jei ir įtraukė, tai mums nemaišo. Ne visą laiką gi meilė-seilė tęsiasi, reikia ir koldūnų prisilipdyti.
Jei mylite vienas kitą, lipdykite koldūnus ir suruoškite tylią šventę kiekvieną savo gyvenimo dieną…
Aleksandras Nazarenko
Bonusas
