Istorija, kurią mes norime jums papasakoti, neįtikėtina ir tuo pačiu jaudinanti.
Turbūt jūs sutiksite su mumis, kad netekti regėjimo – vienas sunkiausių išbandymų, kurie tik gali tekti gyvam padarui. Bet skirtingai nuo žmonių, gyvūnai negali nusipirkti akinių, lazdos ar susirasti sau vedlį.
Gyvūnams, netekusiems gebėjimo matyti, tenka pasikliauti tik šeimininku ir kitais savo jutimo organais: klausa, uosle, lytėjimu. O ką daryti, jei pats šeimininkas jau senas, o nuosava klausa tave irgi išduoda?
Būtent tokioje situacijoje atsidūrė 14-metis šuo, vardu Terfelis. Šuns gyvenimo istorija gana liūdna. Terfelis gimė fermoje. Dar jam būnant šuniuku, šeimininkas sviedė jį į plytų sieną. Dėl to Terfelis dalinai neteko klausos, o regėjimas su laiku ėmė blogėti.
8 metų amžiuje šuniui išsivystė katarakta ir po kurio laiko jis galutinai prarado regėjimą.
Dabartinė Terfelio šeimininkė – Džudi Godfri-Braun iš Holihedo (Didžioji Britanija) – papasakojo, kad nuo tada šuo patyrė didžiulius sunkumus judėdamas po namus: jis į viską atsitrenkdavo, vartydavo daiktus.
Todėl kažkuriuo momentu Terfelis išvis pasirinko nejudėti iš vietos, o visą dieną praleisti savo gulte. Galite įsivaizduoti, kaip sunkiai senas šuo pakėlė tokią situaciją. Ir matomai šios istorijos pabaiga būtų tokia pat liūdna, jei nebūtų nutikę tai, kas apvertė visą prisikankinusio šuns gyvenimą.
Kartą Džudi priglaudė katiną iš gatvės, kurį pavadino Puditatu. Gatvėje šis katinas buvo tikras vietinis kačių autoritetas. Jis vaikėsi visus gatvės katinus, čiupdamas už uodegos ar keteros.
Bet visiškai stebuklingai šis banditas pajuto šiltus jausmus Terfeliui. Ir šie jausmai pasirodė abipusiai! Be to, Džudi pasakė, kad iki Puditato pas ją jau buvo 5 skirtingi katinai ir nė vienas nesugebėjo susidraugauti su šuniu.
O Puditatas sugebėjo ne tik susidraugauti su Terfeliu, bet ir tapo tikru jo vedliu.
Katinas pradėjo vietoj šeimininkės vaikštinėti su šunimi ne tik po namus, bet ir už jų ribų. Jis atidaro duris prieš šunį, o pasivaikščiojimo metu šuo seka katiną. Tokiu būdu jam pavyksta išvengti susidūrimo su daiktais.
O mums belieka pasidžiaugti, kad savo likusias dienas šuo praleis ne lovoje, o šalia ištikimo draugo!
