Prieš du metus mes su vyru išsiskyrėme. Tačiau išsiskyrėme normaliai: nedraudžiu vyrui bendrauti s sūnumi. Jis gali jį pasiimti kada panorėjęs.
Dabar mūsų sūnui Arminui 7 metai. Ir štai kartą vyras pasiėmė sūnų visoms rudens atostogoms.
Kada beskambinau, sūnus nekėlė ragelio. Tada skambindavau anytai ar buvusiam vyrui, bet jie pastoviai sakydavo, kad sūnaus nėra namie, kad jis žaidžia lauke.
Man labai nepatiko, kad negaliu nė pasikalbėti su savo sūnumi.
Paskui atostogos baigėsi ir vyras parvežė sūnų.
Aš Armino tiesiog nepažinau. Jis beveik nekalbėjo ir buvo labai liūdnas. Kartą vakare priėjau prie jo ir norėjau apkabinti.
O jis atšoko nuo manęs ir sušuko:
– Aš tavęs nemyliu!
Buvau šoke, kai tai išgirdau. Juk tai taip skaudu ir apmaudu, išgirsti tai iš savo vaiko.
Pradėjau kalbėtis su sūnumi. Ir jis prisipažino, kad anyta ir vyras pastoviai kalbėjo apie mane visokias bjaurastis.
Iki šiol negaliu atsikvošėti. Kodėl jie taip elgėsi? Juk aš Armino mama. Dabar nebeleidžiu jo pas tėvą. Nereikia traumuoti mano vaiko psichikos ir versti mane nervintis.