Mes su vyru kartu jau 5 metus. Iš pradžių gyvenome kartu, o paskui nusprendėme įteisinti santykius. Kai apsigyvenome kartu, mūsų biudžetas buvo bendras.
Tačiau netrukus kiekvienam atsirado savų išlaidų, kurios nebuvo susijusios su šeima. Ėmiau pastebėti, kad vyras išvis sėdi be pinigų, todėl paklausiau jo, kur deda algą.
– Aš mamai padedu! – atsakė jis.
Aš, žinoma, suprantu, kad reikia finansiškai palaikyti pagyvenusius tėvus, tačiau juk negalima išleisti visos algos ir sėdėti be cento.
Vyras nupirko anytai didžiulį televizorių, nuvežė ją į sanatoriją, padovanojo auksinius auskarus su deimantais, apie kuriuos galiu tik svajoti.
Ji net maitinasi geriau už mus, juk aš negaliu persiplėšti – taip išeina, kad būtent aš dabar išlaikau šeimą. Vyras viskam turi atsakymą:
„Aš neturiu pinigų“. Mamos išlaidų riboti jis nesiruošia, o ką daryti man? Kur anyta išleidžia savo pensiją?
Bandžiau ramiai viską aptarti. Vyras mane aprėkė ir pareiškė, kad aš jį žeminu. Dar jis pavadino mane materialiste.
O kaip nebūti materialiste, jei mes dėl jo gyvename pusbadžiu? Jis – vyras. Jis turi aprūpinti šeimą, o ne aš. Argi aš neteisi?