Vyras papjovė didelį aviną, įkaitino grilį ir pasakė dukrai:
– Dukra, pakviesk mūsų giminaičius, draugus ir kaimynus pavalgyti su mumis… Švęsime!
Dukra išėjo į gatvę ir ėmė šaukti:
– Prašau, padėkite užgesinti gaisrą tėvo namuose!
Po kelių akimirkų nedidelė žmonių grupė išbėgo į gatvę, o likusieji apsimetė, kad negirdi
pagalbos šauksmo.
Atėję žmonės valgė ir gėrė iki vėlumos. Apstulbęs tėvas atsigręžė į dukterį ir tarė:
– Žmonių, kurie atėjo, aš beveik nepažįstu, kai kurių niekada nesu matęs, tai kurgi mūsų
giminaičiai, draugai ir kaimynai?
Dukra pasakė:
– Jie atėjo padėti mums gesinti gaisro, o ne į šventę. Tai tie, kurie nusipelno mūsų
dosnumo ir svetingumo.
Išvada:
Tie, kurie nepadeda jums kovos metu, neverti švęsti su jumis jūsų pergalės!
