Bijūnas nereikalauja tokio dėmesio kaip, tarkime, rožė, tačiau ir su juo ne viskas visada būna paprasta. Viena pagrindinių problemų, sutinkamų auginant bijūnus – skurdus žydėjimas arba visiškas žiedų nebuvimas.
Gausiai žydėti gali tik absoliučiai sveiki bijūnų krūmai – tai faktas. Maistingųjų medžiagų deficitas dirvoje – viena pagrindinių skurdaus žydėjimo ar visiško jo nebuvimo priežasčių.
Sezono metu atliekami 3 pagrindiniai tręšimai. Jei dirva ypač nederlinga, rekomenduojamas dar vienas tręšimas. Išsamiau papasakosime apie tai, kada ir kuo tręšti bijūnus.
1. Pirmasis bijūnų tręšimas atliekamas iškart po to, kai dirvoje pasirodo raudoni daigai.
Šiuo periodu augalams greitam žaliosios masės priaugimui ypač būtinas azotas, todėl naudojamos azotinės trąšos, pavyzdžiui, amonio salietra.
10 l vandens ištirpinkite 1 valgomąjį šaukštą preparato ir palaistykite bijūnus gautu tirpalu. Kiekvienam krūmui, priklausomai nuo amžiaus ir dydžio, reikia 8-10 l maitinamojo tirpalo.
2. Antras tręšimas atliekamas pumpurų formavimosi periodu. Šįkart prie azoto pridedami fosforas ir kalis, nuo kurių priklauso žiedų spalva, o taip pat žydėjimo intensyvumas ir trukmė.
Paimkite po 1 arbatinį šaukštelį amonio salietros bei superfosfato ir pridėkite 0,5 arbatinio šaukštelio kalio sulfato. Palaistykite dirvą aplink krūmą ir išbarstykite gautą mišinį aplink krūmą. Paskui užkaskite granules į dirvą, kad trąšos greičiau pasiektų augalo šaknis.
3. Trečias – papildomas tręšimas atliekamas žydėjimo periodu. Šiuo metu augalai tręšiami pilnomis mineralinėmis trąšomis, galima naudoti tą pačią sudėtį, kuri buvo naudojama pumpurų formavimosi etape.
4. Paskutinis sezono bijūnų tręšimas atliekamas pasibaigus žydėjimui. Šiuo periodu azotas nereikalingas, naudojamas tik fosforas su kaliu.
Paimkite 1 arbatinį šaukštelį superfosfato ir sumaišykite jį su 0,5 arbatinio šaukštelio kalio sulfato. Išbarstykite mišinį aplink krūmą (nepamirškite iš anksto palaistyti žemės) ir užkaskite į žemę.
