Kačiukai buvo visai mažyčiai ir nė nespėjo atmerkti akyčių, kai jų mamos nebeliko. Mažyčiai kačiukai neturėjo šansų išgyventi, tačiau likimas buvo jiems palankus, juk į pagalbą jiems atėjo kalė Aira. Pačios Airos šuniukus neseniai atidavė į naujas šeimas. Tačiau mama dar turėjo pieno, kuris buvo toks būtinas kačiukams.
Aira iškart priėmė mažylius, ji ne tik juos maitino, bet ir prausė, šildė, elgėsi su jais kaip tikra mama.
Kalės pienas puikiai tiko ir kačiukams, todėl jie greitai sustiprėjo ir ėmė augti prižiūrimi Airos.
Dėl savo gyvybės kačiukai dėkingi ne tik Airos pienui, bet ir jos motiniškiems instinktams, kurie puikiai suveikė ir patarė jai, kaip rūpintis mažyčiais pūkuotais kamuolėliais, kuriuos ji globojo.
Kačiukai labai pamilo savo neįprastą mamą, nesitraukė nuo jos nė per žingsnį, linksmai žaisdami šalia kalės ir įsitaisydami šildytis prie jos šono vėsiais vakarais.
Kol mažyliai dar auga, Aira rūpinasi jais, tačiau netrukus jie taps savarankiški ir jiems ras naujas šeimas.
