Kačiukai buvo visai mažyčiai ir net nespėjo atmerkti akyčių, kai jų mamos nebeliko.
Mažyčiai kačiukai neturėjo šanso išgyventi, tačiau likimas buvo jiems palankus, juk jiems į pagalbą atėjo kalė Aira. Pačios Airos šuniukus neseniai išdalino į naujas šeimas. Tačiau mama dar turėjo pieno, kuris buvo toks būtinas kačiukams.
Aira iškart priėmė mažylius, ji ne tik juos maitino, bet ir prausė, šildė, elgėsi su jais kaip tikra mama.
Kalės pienas puikiai tiko ir kačiukams, todėl jie greitai sutvirtėjo ir augo prižiūrimi Airos.
Dėl daug ko savo gyvenime kačiukai dėkingi ne tik Airos pienui, bet ir jos motiniškiems instinktams, kurie puikiai suveikė ir patarė jai, kaip rūpintis mažyčiais pūkuotais kamuoliukais, kuriuos ji globojo.
Kačiukai labai pamilo savo neįprastą mamą, jie nesitraukė nuo jos nė per žingsnį, linksmai žaisdami šalia kalės ir įsitaisydami šildytis prie jos šono vėsiais vakarais.
Kol mažyliai dar auga, Aira rūpinasi jais, tačiau greitai jie taps savarankiški ir jiems ras naujas šeimas.
