Senas šuo Martis rado šąlantį pusnyje šuniuką. Jis nusprendė jį išgelbėti ir nunešti į šiltą vietą.
Vargšelis jau nejudėjo ir Martis, paėmęs jį dantimis už pakarpos, nutempė ten, kur šilta.
Martis žinojo, kad jo šeimininkas geras ir būtinai padės šuniukui. Jis įtempė mažylį į namus ir padėjo ant savo kilimėlio. Šuniuką krėtė drebulys, juk jis labai sušalo ir niekaip negalėjo sušilti.
Marčio šeimininkas įpylė vargšeliui šilto pienelio, šis truputį paragavo ir nusisuko, nes neturėjo jėgų ryti.
Palaipsniui drebulys ėmė rimti ir mažylis užmigo. Miegojo neramiai, visą laiką krūpčiodamas ir stūgaudamas. Šuniukas išmiegojo daug valandų, o po to, kai pabudo, žmogus jį įdėmiai apžiūrėjo.
Šeimininkui nepatiko gyvūno letenėlės. Jis susuko šunelį į šiltą pledą ir nuvežė į veterinarijos kliniką. Ten jį apžiūrėjo veterinaras ir skyrė vaistų.
Po savaitės šuniukas pasidarė aktyvus, pradėjo ėsti košę, vaikštinėti po namus ir net loti ant Marčio, bet šis tik meiliai žiūrėjo į šuniuką.
Mažylį pavadino Šaltuku. Jis pasirodė labai žaismingas ir švelnus mažylis. O dar labai smalsus, jam viskas buvo įdomu, todėl Marčiui teko visą laiką jį traukti nuo nesaugių vietų.
