Muhamedas Bzikas yra išeivis iš Libijos, tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Amerikoje. Vyras mokėsi koledže, Kalifornijoje. Būtent tada jo draugas supažindino jį su mergina, vardu Doun. Pagalvoti, kad jis pradės susitikinėti su ja, tada buvo sunku.
Mergina atrodė žymiai vyresnė savo metų, ji amžinai skubėjo pasišalinti iš susitikimo ir nieko apie save nepasakojo. Tik su laiku, kai Doun pradėjo pasitikėti vaikinu, ji viską paaiškino. Pasirodo, kad jauna mergina turi įvaikį. Kaip paaiškėjo dar vėliau, kelis.
Muhamedas ilgai siekė galimybės susipažinti su Doun šeima, tačiau dėl kažkokios priežasties Doun slėpė juos nuo jo. Pasidarė aišku kodėl tik tada, kai Doun pasidavė ir pakvietė jaunuolį į svečius. Doun savo jauname amžiuje buvo 5 vaikų mama.
Esmė tame, kad Doun auklėjimu užsiėmė ne tėvai, o močiutė su seneliu. Be to, jie turėjo nemažai įvaikių, tame tarpe ir su sveikatos ypatybėmis. Būtent jie įkvėpė merginą priimti nepagydomai sergančius vaikus.
Muhamedas į merginos prisipažinimą sureagavo maksimaliai netikėtai. Jis pasipiršo merginai. Pora susituokė ir su dvigubu įkarščiu ėmėsi kurti namus vaikams, kuriems skubiai reikia ypatingos įtėvių priežiūros. Pas Bzikus atsirado kelios dešimtys nepagydomų mažylių.
Vienas iš Bzikų vaikų, berniukas, per 8 gyvenimo metus ligoninėje buvo 167 kartus. Tai susiję su tuo,kad jis gimė su trumpo žarnyno sindromu. Jam nebuvo galima valgyti įprasto maisto, tačiau mažylis vis tiek sėdėdavo su tėvais, broliais ir seserimis prie stalo. Tai leido jam jaustis šeimos dalimi.
Ne visi vaikai nugalėjo ligas net esant ilgai priežiūrai. Doun ir Muhamedas palaidojo 10 savo mažylių. Kai kuriems, kentusiems nuo vystymosi ydų, karstelius užsakė pas lėlių meistrus: tinkamų dydžių paprasčiausiai nebuvo.
1998 metais porai gimė biologinis vaikas. Mažylis Adamas atėjo į pasaulį su įgimta patologija: jis buvo mažaūgis, kentėjo nuo osteogenezės ir turėjo neįtikėtinai trapius kaulus. Tai nesutrukdė Adamui užaugti, išsimokslinti koledže ir tapti programuotoju.
Įtemptas grafikas netrukdė Doun skaityti paskaitų įtėvių mokykloje, ji tapo viena pagrindinių Kalifornijos įvaikinimo eksperčių. Tačiau Doun gyvenimas buvo neilgas. 2015 metais moteris mirė: ji kelis metus kentė traukulių priepuolius ir net išsiskyrė su vyru dėl savo ligos.
Tačiau Muhamedas nemetė jų gyvenimo darbo. Jis toliau priima ligotus vaikus į savo namus ir suteikia jiems nelabai ilgą, tačiau turiningą gyvenimą. Dabar vyrui 62 metai. Jis toliau rūpinasi savo tikruoju sūnumi ir keliais likusiais gyvais vaikais.
