Būna, kad viena motina pasirodo nesanti verta šio garbingo vardo, tuo metu kita išreiškia save motinystėje daugiau, nei daugelis galėtų pamanyti.
Būtent taip nutiko Primorsko parke „Baltasis liūtas“: liūtė atsisakė savo vaikų.
Iš pradžių paprasčiausiai nekreipė dėmesio, o paskui netgi ėmė urgzti ant jų ir kandžioti – vietoj įprasto tokiais atvejais laižymo.
Liūtukų laukė neišvengiama žūtis, jei ne vokiečių aviganė Sandra, gyvenanti čia pat.
Sandra turėjo vieną šuniuką ir dar maitino jį pienu. Tai, kad šuniukas buvo vienas, mūsų istorijoje labai svarbu: juk įprastai aviganė, esant pakankamai mitybai, gali išmaitinti iki 8 savo jauniklių.
„O jeigu padėtume jai liūtukus“ – kilo klausimas zooparko darbuotojams.
Juk liūtukai vartoja žymiai daugiau pieno už šuniukus. Bet tuoj pat apsigalvojo, kadangi žinojo didžiulį Sandros nepakantumą katėms.
Tačiau laikas ėjo, liūtukai cypavo ir kniaukė vis gailiau, ir parko darbuotojai visgi ryžosi neįprastam eksperimentui panaudoti kalę kaip maitinančią motiną kačių šeimos atstovams.
Tuo labiau, kad pagal savo sudėtį aviganės pienas pilnai tiko liūtės jaunikliams, jame buvo visas reikalingas maistingųjų medžiagų komplektas.
Sandra apuostė liūtukus. Pagalvojo, suskliaudusi ausis. Ir atsigulė ant šono, pateikdama pieno liaukas dviem pašaliečiams. Parko darbuotojai garsiai atsiduso – pavyko!
