Pablo Picasso pragyveno daugiau nei 90 metų. Jis niekam neduodavo savo drabužių, sunešiodamas juos iki skylių. Dailininkas bijojo, kad gali tapti tuo, kas nešios jo kelnes ar megztinį, t. y. kokiu valkata ar alkoholiku…
Svetimų žmonių drabužiai gali slėpti savyje pavojų. Anksčiau mokslininkai aiškino negatyvią tokių drabužių įtaką saviįtaiga ar bakterijomis ir virusais, kurie yra naujojo savininko organizmo infekcijos priežastis. Visi kiti paaiškinimai buvo laikomi tamsuoliškumo apraiškomis, kol pagaliau mokslas apsiginklavo kvantinės fizikos žiniomis.
Taigi, vienas iš kvantinės fizikos atradimų gana paprastas: jei dvi sistemos nors kartą susikirs, to efektas išliks visam laikui.
Drabužiai ir kiti daiktai, priklausę ligoniui ar mirusiajam, saugo informaciją apie jų savininką. O tai, kokia žalinga informacija gali pasirodyti naujajam savininkui, priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant jo psichologinės apsaugos lygį, imuninę sistemą, emocines reakcijas ir daugybę kitų faktorių.
Vladimiro Dalio ir Ivano Sacharovo darbuose minima daugybė ritualų, susijusių su drabužiais ir daiktais, kurie priklausė sunkiai sergantiems ir mirusiems žmonėms. Kad atsikratytume ligos, nesėkmių ar „prakeiksmo“, su kuriais asocijuojasi ligonis ar mirusysis, giminaičiai palikdavo visus jo daiktus kryžkelėje. Jei pro šalį važiuodamas žmogus sustos ir paims juos, tai pasiims su savimi ir visas ligas bei nesėkmes.
Įdomu, kad skirtingos kultūros ir tikėjimų sistemos vienodai įspėja žmogų apie pavojų, kuris slypi pasisavinant naudotus daiktus. Juk anksčiau jie galėjo priklausyti kokiam nors nesveikam ar nelaimingam, o dabar daro įtaką naujam savininkui.
Taip pat gydytojai pasisako prieš vaikų dėvimus svetimų mažylių drabužius. Tai gali tapti infekcijų šaltiniu, o tokių drabužių valymas stipraus poveikio cheminėmis priemonėmis irgi nėra naudingas sveikatai. Geriau nupirkti kažką naujo. Be to, šeimos rate drabužiai gali būti perduodami vyresnių šeimos narių jaunesniems (vienos šeimos atstovai turi tokią pat mikroflorą ir energetiką).
Ypač pavojingu laikomas svetimos avalynės nešiojimas. Ji liečiasi su žeme ir palieka pėdsakus. Naujosios Gvinėjos gyventojai ir slavų valstiečiai kadaise labai bijojo „pėdų magijos“.
Geriau pirkti nebrangius, bet visgi naujus drabužius, o savo senus, bet „švarius“ daiktus atiduoti tik geriems žmonėms.
Tiesą sakant, Pablo Picasso pragyveno daugiau nei 90 metų. Jis niekam neduodavo savo drabužių, sunešiodamas juos iki skylių. Dailininkas bijojo, kad gali pavirsti tuo, kuris nešios jo kelnes ar megztinį, t. y. kokiu nors valkata ar alkoholiku. Jis buvo labai prietaringas žmogus…
