Ilgą laiką buvo manoma, kad miego trūkumas – kur kas blogiau, nei prasta mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir chroniški stresai. Pastarieji tyrimai gali nustebinti, tačiau jų ignoruoti negalima – ir net žalinga sveikatai.
Ką anksčiau patardavo gydytojai suaugusiam žmogui kaip geriausią priemonę esant chroniškam nuovargiui, sezoniniam negalavimui ir darbinei perkrovai? Teisingai, išsimiegoti.
Tai yra miegoti tiek, kiek panorės organizmas. Ir jau tikrai ne mažiau 8-9 val. Dar daugiau, kai kurios visame pasaulyje žymios gražuolės pareikšdavo, kad vienas jų amžinos jaunystės receptų – tai būtent ilgas miegas. Reguliarus.
Ilgas miegas baisiau už miego trūkumą
Ir štai staiga tokia naujiena: miegoti daugiau nei 8 valandas, pasirodo, labai žalinga. Kartais net mirtinai žalinga! O išvis geriau miegoti ne daugiau 7 val. Profesorius Šonas Jangstedtas iš Arizonos, užsiimantis miego įtakos žmogaus organizmui tyrimais, išsiaiškino atlikęs daugybę eksperimentų: pas žmones, miegančius ne daugiau 7 val.per parą, pažymimas žemiausias susirgimų ir mirtingumo slenkstis palyginus su kitais tyrimo dalyviais. Psichiatras iš Kalifornijos Danielis Kripke patvirtino šias išvadas, 6 metų bėgyje atlikęs analogiškus bandymus su daugiau nei milijonu savanorių.
Atmintis nemėgsta per daug miego
Neigiamų ilgo miego pasekmių sveikatai sąraše – kognityvinės funkcijos: esant pertekliniam miegui atmintis blogėja, sugebėjimas gauti naujų žinių ir įgūdžių ženkliai sumažėja. Pagal negatyvias pasekmes tyrėjai laiko tokius rezultatus lygintinais su tais duomenimis, kurie buvo gauti chroniškai neišsimiegančių pacientų grupėje. Geriausi kognityviniai rodikliai paaiškėjo 7 valandų naktinio poilsio ribose. Nedidelės
pataisos į vieną ar kitą pusę priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo bei turimų susirgimų ir laikomos nereikšmingomis.
Priaugote svorio? Pradėkite anksčiau keltis
Perteklinio miego rizikos grupėje – žmonės, linkę į diabetą, nutukimą ir širdies bei kraujagyslių susirgimus. Žinoma, miego valandų sutrumpinimas negalės išgydyti jūsų nuo esamų susirgimų, tačiau tai vienas faktorių, užkertančių kelią aukščiau išvardintiems nemalonumams kartu su kitomis svarbiomis profilaktikos priemonėmis. Tokių susirgimų rizika esant ilgam miegui padidėja 20-25%.
Iki depresijos ir insulto – vos pora valandų
Jei jūsų nuotaika bloga, didelė pagunda griūti į lovą, išgėrus raminamųjų, ir pasinerti į ilgą, atseit gydantį miegą. Tačiau sugrįžimas į būdraujančių pasaulį palengvėjimo neatneša – tai jau įrodyt tyrimais. Be to, nustatyta, kad ilgesnis nei 8 val.miegas gali smarkiai padidinti insulto išsivystymo tikimybę, net 50%!
Daugiau miego – sunkesnė migrena
Perteklinis miegas provokuoja migreną – atrodytų, gydomasis miego efektas esant galvos skausmui patvirtintas daugelio moterų praktika ir patirtimi. Taip, būtent moterų – būtent jos dažniau skundžiasi staigiais neaiškios priežasties galvos skausmais. Viskas teisingai, miegas puikiai padės – bet tik jei kalbame apie saikingą kiekį. Kitaip jūs turite 30-35% daugiau šansų atsidurti chroniškų migrenų rizikos grupėje.
Ko nerimsti, širdie?
Kartu su kitais buvo atliekami tyrimai dalyvaujant beveik 100000 žmonių ilgo miego ir širdies ligų ryšiui nustatyti. Ryšys nustatytas: ilgas miegas 40% didina širdies susirgimų riziką. Tokio ryšio paslaptį gydytojai aiškinasi toliau.
Stuburas nemėgsta miegoti
Dar vienas nemalonus dėsningumas – blogesnė stuburo būklė. Žinoma, nekalbame apie tuos atvejus, kai nejudrumas sukeltas traumų. O jei jūs sveikas, jūsų stuburui kategoriškai nerekomenduojamas ilgas pasyvus gulėjimas ir miegas.
Alzheimeris ateina miegant
Tvirtinti to absoliučiai kol kas negalima, tačiau ispanų mokslininkai atlieka atitinkamus tyrimus ir kelia hipotezę: tie, kurie jaunystėje mėgo ilgiau pamiegoti, garbiame amžiuje – jei jo sulaukia – vidutiniškai dukart dažniau kenčia nuo silpnaprotystės, demencijos ir Alzheimerio ligos.
Ilgesnis miegas – trumpesnis gyvenimas
Taip, būtent taip galima suformuluoti daugelio tyrimų rezultatus ir gydytojų išvadas apie ilgą miegą. Rusų gydytojas-somnologas Grigorijus Argunovičius pabrėžia, kad labiausiai sveikatai kenkia „piktybiški“ pažeidimai: miegas su pertrūkiais, režimo nebuvimas, polinkis atsimiegoti ar bandymai miegoti „į priekį“.
Arterinis spaudimas šokinėja, trombozės rizika padidėja, raumenys atrofuojasi.
Norite būti ilgaamžis, sveiko proto ir tvirtos atminties? Miegokite ne ilgiau nei 7 valandas per parą.
