Ši istorija nutiko Aliaskoje. Kartą vieno namo šeimininkas savo sklype aptiko valkataujančią katę su mažyliu. Pamatęs vyriškį, suaugęs gyvūnas pabėgo, palikęs savo jauniklį. Trijų savaičių mažylis negalėjo net šliaužioti, užpakalinės kojytės nefunkcionavo. Mažylį pavadino Harpūru, kas reiškia „gauruotas murklys“.
Vyriškis, radęs kačiuką, atidavė jį į Alaska’s KAAATs centrą, užsiimantį beglobėmis katėmis.
Organizacija randasi Ankoridže. Harpūrą globoti ėmėsi centro savininkė Šenon Basner.
Atlikus rentgeną, mažyliui buvo aptikti užgiję lūžiai užpakalinėje kūno dalyje. Veterinaras spėjo, kad jie atsirado mažyliui ateinant į pasaulį. Deja, atstatyti užpakalinių galūnių darbo mažyliui jau nepavyks. Be paralyžiaus, Harpūrui paaiškėjo kitos sveikatos problemos.
Mažylis net negalėjo pats ėsti, teko jį maitinti iš buteliuko dviejų savaičių bėgyje.
Sulig kiekviena diena kniauklys tvirtėjo ir rodė susidomėjimą gyvenimu. Centro darbuotojai atnešdavo jam minkštų žaisliukų, tačiau mažyliui stigo tikros šilumos.
Buvo nuspręsta kačiuką supažindinti su kale Sinder, gyvenančia Šenon namuose. Augintinė gerai sutarė su gentainiais ir neskriaudė kačių. Be to, kalė yra motina-didvyrė. Kai ji gyveno gatvėje, atsivesti šuniukų eidavo į mišką, stengdamasi apsaugoti savo jauniklius.
Kai tik Sinder pamatė Harpūrą, apuostė jį ir ėmė laižyti. Mažylis iškart pajuto rūpestį ir įbedė nosį į įmotės pilvą. Taip kalė ir mažasis murklys tapo neišskiriami. Jie miegodavo apsikabinę ir beveik nesiskirdavo.
Nuo 6 mėnesių kačiukas ėmė vaikščioti su ratukais. Iš pradžių Harpūrui buvo sunku, jis nelengvai priprato prie įrenginio. Kai mažylį išimdavo iš vežimėlio, Sinder švelniai jį laižydavo.
Dabar paūgėjęs Harpūras toliau gyvena Šenon namuose ir nesiskiria su savo įmote.
