Jei tai būtų laukinė gamta, plėšrūnas užkąstų bejėgiais jaunikliais ir eitų savo reikalais. Tačiau žmonių pasaulyje ir šalia jų viskas kitaip, čia dominuoja kitokie nei išlikimo instinktai. Kalė, vardu Džordžija, gerokai nustebino prieglaudos darbuotojus, pyktį svetimiems mažyliams pakeitusi meilumu.
Džordžija – valkataujanti kalė, kuri nežinia kaip išgyveno Arizonos dykumoje JAV ir Meksikos pasienyje.
Ji mito atliekomis, buvo ypač išsekusi ir be visa ko – nėščia. Tačiau visi šuniukai buvo negyvi, dėl ko Džordžija įpuolė į kažkokią beprotystę.
Motiniški instinktai trukdė jai pripažinti realybę, ji sudraskė visus čiužinius ir palutes, išvertė visą voljerą, ieškodama mažylių. Darbuotojai atvirai bijojo prie jos prieiti.
O paskui prieglaudoje atsirado trys nežinomos kilmės kačiukai našlaičiai. Ir su jais irgi reikėjo kažką daryti – kažkam į galvą atėjo sprendimas atiduoti kačiukus Džordžijos auklėjimui.
Vos kalė apuostė pirmąjį mažylį, tuoj čiupo dantimis už pakarpos ir patupdė savo voljere. Likusieji nusekė ten pat ir Džordžijos širdyje įsiviešpatavo taika bei ramybė. Keturkojė motušė užsiėmė aiškiu ir suprantamu reikalu: mažus reikia maitinti, laižyti, prižiūrėti juos.
Dabar visi kačiukai jau paūgėjo ir jiems formina užklausas atidavimui. Prieglaudos vadovybės sprendimu, Džordžija bus atiduota geraširdei šeimai kartu su vienu iš kačiukų.