Aš mokiausi trečioje klasėje. Kovo 30 mano patėvis žuvo aviakatastrofoje, o po savaitės klasėje rengė pikniką su konkursais ir dovanomis. Taip išėjo, kad mano mama nedavė pinigų dėl gedulo. Aš galvojau, kad į šventę aš nepateksiu, o ir nelabai ji man buvo reikalinga. Tačiau mano klasiokų tėvai nusprendė kitaip ir paėmė mane iš namų. Pikniko dieną aš tyčia nėjau į mokyklą. Mane įtraukė į visus konkursus, man dovanojo dovanas, o šventės pabaigoje man davė voką ir paprašė perduoti mamai…Tame voke buvo pinigai, kuriuos surinko mano klasė.
Mane dar ilgą laiką palaikė ir klasiokai, ir jų tėvai. Klasės auklėtoja susitarė su mokyklos administracija, kad į ekskursijas iki metų pabaigos aš ir mano sesuo, kuri mokėsi vyresnėje klasėje, važiuotume nemokamai. Mokyklos direktorė išleido įsakymą, kad mano šeimą atleistų nuo mokesčių į mokyklos fondą ir už mokyklinius pietus.
Tai buvo pirmas kartas, kai aš mačiau tokį žmonių susitelkimą. Nei aš, nei mano artimieji neprašė pagalbos, o pašaliniai žmonės ją suteikė. Aš labai dėkinga jiems, kad jie neleido man užsidaryti savyje ir padarė viską, kad padėtų man pergyventi šį sielvartą.
P.S. Išlikite žmonėmis visada ir visur.
Bonusas
