– O jūs žinote, – pasakė maskvietis, vyresnysis L.J. Karpovo Fizikos ir chemijos instituto mokslinis darbuotojas, – kad įsikišus lemputę į burną atgal ištraukti jau nepavyks?
Abu jo kaimynai vienu balsu:
– To negali būti, jei įlindo, tai turi ir išlįsti!
Ir kad patvirtintų tokį paprastą argumentą Eksperimentinės meteorologijos instituto atstovas iš Obninsko eina į tualetą, kruopščiai plauna su muilu lemputę ir kiša sau į burną. Bet išimti, deja, negali.
Po kurio laiko nukentėjusįjį apima panika, vienas iš mokslininkų kviečia taksi ir visi trys varstomi susidomėjusių visko mačiusio taksisto žvilgsnių važiuoja į budintį traumatologinį punktą, kuris yra T.G. Ševčenkos parke.
Tuo metu liaudyje sklandė pasakojimai ir legendos apie Bermudų trikampį, NSO ir įvairius ateivius. Med.sesuo neseniai baigė medicinos mokyklą, buvo dar ne visai patyrusi.
Pamačiusi žmogiško pavidalo padarą raudonomis akimis, smarkiai atsiduodantį žuvimi, gargiantį kažką nesuprantamo ir su metaliniu lemputės cokoliu, styrančiu iš burnos, ji baisiai išsigando ir apmirė.
Silpna ranka parodė chirurgo kabineto pusėn. Tas gydytojas patyręs, paspaudžia kažkokius taškus už žandikaulio, kad nuimtų spazmą. Dantys atsigniaužia, lemputė išsiima, bet burna neužsidaro.
Chirurgas aiškina, kad, esą, taip ir turi būti, lyg tai raumenys perkrauti, ar dar kažkas, bet po 30-40 min viskas bus tvarkoje. Ir išvis, alkoholį geriau užkąsti kuo nors valgomu, o stiklu ir metalu nepageidautina. Nors…ir tai sunkiais laikais gali būti užkanda. Su šypsena akyse apšluosto lemputę servetėle, suvilgyta spiritu, ir atiduoda vienam iš dalyvių.
Išeina, sėda į laukiantį taksi. Antras fizikas iš oponentų, Pagrindinės geofizikos observatorijos atstovas mąsliai:
– Mmmjo, tačiau to neturėjo būti, tai grynų gryniausia psichologija!
Ir įsikiša lemputę sau į burną. Kinostudijos rajone apsuka taksi, važiuoja atgal į traumatologinį punktą, gaivina med.seserį, eina pas chirurgą, sužino daug malonaus apie girtus savadarbius fakyrus, grūdančius sau į nasrus lemputes, pasiima lemputę, važiuoja atgal.
Taksistas jau visai visai susidomėjęs šnairuoja į du išsižiojėlius ant galinės sėdynės ir klausia fiziko, pradėjusio situaciją, kas su juo nutiko. Maskvietis aiškina, rodydamas lemputę. Taksistas netiki, išsiima nosinę, kruopščiai nuvalo lemputę, išbando ant savęs.
Apsuka mašiną muzikinės komedijos rajone , vėl važiuoja į traumatologinį.
Sesers net nebando gaivinti, naktinį ateivių antplūdį jai sudėtinga atlaikyti. Ateina pas chirurgą, tas niūriai atlieka įprastą reikalą ir sudaužo lemputę su žodžiais:
– O tai aš visą naktį šitą bjaurastį traukysiu!
Privažiuoja viešbutį. Maskvietis siūlo taksistui pasėdėti pas juos numeryje, kol baigsis spazmas – važinėti tokios būklės pavojinga, o ir neįprasta būsimiems klientams. Prieina prie budinčio prie įėjimo durų. Ilgai vienintelis išlikęs fizikas aiškina situaciją, juos praleidžia.
Po kurio laiko numeryje pasirodo šveicorius su lempute burnoje. Pramintu keliu taksistas su maskviečiu ir nauja auka atvažiuoja į traumatologinį.
Med.sesuo iš savo vietos nepakyla, galva guli ant stalelio, pečiai trūkčioja, girdisi prislopintas kūkčiojimas. Iškart eina pas chirurgą. Durys uždarytos, beldžia. Atidaro chirurgas su styrančiu iš burnos elektros lemputės cokoliu!
Bonusas
