Sudužo laivas. Viena sutuoktinių pora spėjo pasiekti gelbėjimosi valtį, tačiau valtyje buvo tik viena vieta. Vyras pats įlipo į valtį, palikęs moterį viduryje vandenyno.
Ir prieš nuskęsdama, moteris sušuko vyrui paskutinę savo gyvenime frazę…
„Kaip jūs galvojate, – paklausė mokytoja mokinių, esančių klasėje, – kokia tai buvo frazė?“
Dauguma atsakė: „Aš tave nekenčiu!“ Ir tik vienas mokinys tarė: „Pasirūpink mūsų vaikeliu!“ – „Teisingai!“ – atsakė mokytoja.
Vyras pasiekė krantą ir vienas augino vaiką. Po daugelio metų, kai vyro jau nebebuvo, vaikas surado jo dienoraštį ir perskaitė šiuos žodžius:
„Kai mes išvykome į kelionę, jai jau buvo nustatyta baisi diagnozė. Dieve, kaip norėjau nuskęsti kartu su ja, tačiau nepadariau to dėl savo vaiko“.
Štai kodėl neverta teisti žmones ir jų poelgius paviršutiniškai, nes mes ne viską apie juos žinome!