Vyras labai myli vaikus. Turime 3 mergaites. Visgi, jis labai norėjo turėti dar ir berniuką, todėl įkalbėjo mane pastoti ketvirtą kartą. Jis sugalvojo, kaip padaryti, kad būtų sūnus.
Jis nusipirko sąsiuvinį ir ėmė ten rašyti visokius ženklus, rodančius, kad gims berniukas, ir ėmė jais sekti (visiškai kūrybiška). Kai kurie ženklai buvo tikrai keistoki, pavyzdžiui, miegoti su kirviu. Juk tiesa, truputį baisoka. Be to, kad mažų mažiausiai tai yra nepatogu, tai yra dar ir pavojingas.
Bet vis tik kai kuriais ženklais dėl vyro teko sekti. Vaikeliui pradėti buvo nustatytos dienos, laikas ir pozos.
Ilgai laukti neteko. Pastojau iš antro karto. Vyras pagalvojo, kad ženklai veikia.
Bet štai nėštumas nė kiek nesiskyrė nuo ankstesnių trijų. Taip pat nepakenčiau kvapų, toks pat pykinimas ir lygiai taip pat norėjau miego. Bet nei iš šio, nei iš to užsimaniau tamsaus alaus ir raugintų agurkų. Vyrą tai labai nudžiugino ir jis nurūko į parduotuvę. Paskui jis keistai į mane spoksojo, kai valgiau agurkus, gėriau alų ir sugebėjau viską užkąsti šokoladu. Man atrodo, kad tame visiškai nieko nėra. Nėščiosioms patinka eksperimentuoti su maistu.
Mergaitės nelabai jau norėjo broliuko, todėl širdyje meldė, kad gimtų mergaitė. Jos jau priprato būti princesėmis ir į savo karalystę berniuko priimti nenorėjo. Echoskopinio tyrimo metu tėvelis be perstojo gydytojų klausė apie mažylio lyti, bet dar buvo per anksti ką nors patvirtinti. Vyras buvo nusteikęs ryžtingai. Vertė mane sėdėti ir žiūrėti su juo futbolą. Tikėjo, kad tai irgi gali daryti įtakos vaiko lyčiai.
Kad ir kaip būtų, jo viltys pasiteisino. Kitos echoskopijos metu viskas stojo į savo vietas. Gydytojai pamatė vaikelio lytį. Tai buvo berniukas. Vyras buvo pritrenktas. Uždavė daugybę klausimų tikslindamasis, ar tikrai ten berniukas. Vyras nepasimetė ir juokais atsakė, jei bus mergaitė, galės apkeisti.
Vyras buvo patenkintas ir darė viską, kad tik man įtiktų: skalbė, gamino valgį, tvarkė namus. Man likdavo tik ilsėtis ir nesivarginti. Idealus vyras! Nubusdavo naktimis ir imdavo kalbėtis su pilvu, paskui dėl viso pikto norėdamas įsitikinti, ar tikrai bus sūnus, užmigdavo.
Versija, kad, neduok Dieve, bus mergaitė, mane baugino, nes įsivaizdavau vyro reakciją. Be to, visi pažįstami ir draugai ėmė vyrą sveikinti su sūnumi. Jis ėmė mažyliui pirkti futbolo kamuolius, mašinėles, automatus, bokso pirštines ir visokius „berniukiškus“ dalykėlius.
Pasirodo, pakęsti išprotėjusio tėtušio, laukiančio sūnaus, pokštus yra kur kas sudėtingiau, negu nėščios moters kaprizus.
Ir štai gimė mūsų mažylis: gražus, verkiantis naktimis, alkanas, toks nuostabus ir mylimas. Vyro pastangos nenuėjo veltui. Tai – berniukas! Ir dar koks!
