Kiekvienas iš mūsų – unikali, ypatinga asmenybė, verta visko, kas geriausia šiame pasaulyje. Asmeninė laimė priklauso nuo mūsų pasiruošimo laisvai priimti Visatos dovanas.
Mums reikėtų išmokti eiti gyvenimo keliu už nieko nesistveriant, juk kaip atėjome tuščiomis rankomis, taip ir išeisime…Eiti suprantant, kad viskam yra savas laikas, sava vieta ir kiekvienam yra savas žmogus.
Žmonės yra kartu tol, kol jie nori būti kartu. Nei pareiga, nei garbė, nei moralė neprikausto žmogaus prie žmogaus. Kai žmogus nori išeiti, išeis ir iš namų, ir iš vaikų, ir nueis nuo mirštančio luošio. Kol nenori – pasiliks šalia.
Kuomet žmogus nori būti kartu, jokios tavo ydos jam nesutrukdys. Kada žmogus nori išeiti, jokie tavo pranašumai jo nesulaikys.
Koks tu bebūtum negražus ir nepatrauklus, atsiras kažkas, kuriam tu patiksi. Koks bebūtum geras ir geidžiamas, atsiras kas tave atstums.
Jeigu tave paniekino, tai dar nieko nereiškia. Tu nepasidarysi blogesnis ar mažesnis, iš esmė nieko baisaus neįvyksta. Pasaulyje yra tavo žmogus ir jis tave priims.
Jeigu tave priėmė, vieną kartą jūs išsiskirsite – jeigu ne gyvenime, tai mirtis išskirs. Brangink tai, ką turi, nesigailėk dėl to, ką prarandi ir nebijok netekti.
Džiaukis, kad turi žmogų, kuris tau šviečia. Šviesk pats: kuo daugiau šviesos – tuo mažiau baimės, kuo mažiau baimės – tuo mažiau tamsos sieloje.
Lapas, kuris nori grįžti prie medžio, gali plaukti prieš srovę ir skristi prieš vėją. Bet medis jo nepriaugins prie senos šakos.
Kuo labiau myli, kuo daugiau meilės atiduodi, tuo daugiau jos lieka. Jeigu atiduodamas meilę jauti skausmą ir neapykantą, vadinasi, tu žmogui davei nuodų šokoladiniame glaiste. Vargu ar verta tikėtis dėkingumo už tokią dovaną.
Paleisk. Leisk žmogui būti kažkuo, išskyrus tavo meilės veidrodžiu, tuo labiau, kad taip ir yra. Ištirpti mylimajame – retas talentas ir prakeikimas. Būk savimi, būk orus, pamiršk baimę – vieną kartą jis vis tiek grįš. Bet ne šiandien.
Tikėk. Pasitikėk. Šildyk. Dėkok. Negalvok apie tai, kas gali būti – tik apie tai, kas yra čia ir dabar ugnyje ir vandenyje, po žvaigždėmis.
Išeik anksčiau negu nuo mirusios meilės pradės dvokti gaišena. Prieik iki to, kai troškimas pavirs apsėdimu.
Tai, kas nupirkta už pinigus, verta tik pinigų. Tai, kas išmelsta, išverkta, atimta ir pavogta, vieną kartą atsiims šimteriopai. Tai, kas duota gera valia, iš širdies – neįkainojama.
Kaip pažinti tavo žmogų? Paprastai. Tu išeisi į susitikimą ir susidursi su juo kelio viduryje. Jis nežinojo. Tu nežinojai. Jūs susiradote vienas kitą. Nesvarbu, kur jūs skubėjote anksčiau, dabar jums pakeliui.