Mes su žmona pažįstami labai seniai. Aš ją įsimylėjau dar pradinėse klasėse. Tai buvo mergaitė, šalia kurios aš sėdėjau keturis metus. Ji visada pynėsi dvi kasytes, kurios saldžiai kvepėjo. Mes susidraugavome , bet apie savo jausmus aš tylėjau.
Dvyliktoje klasėje aš pasisiūliau ją lydėti į išleistuves ir ji sutiko. Aš pamaniau, kad tai ženklas ir prisipažinau jai apie savo jausmus tą vakarą. Ji man neatsakė tuo pačiu ir pasakė, kad žiūri į mane kaip į gerą draugą.
Aš buvau prislėgtas. Nieko, išskyrus ją, aš nemačiau. Įstojęs į universitetą, visa galva pasinėriau į mokslus ir gavau puikų išsilavinimą. Vėliau įsidarbinau ir greitai pakilau karjeros laiptais. Uždirbau aš gerai, todėl greitai galėjau nusipirkti butą miesto centre.
Su mokyklos draugais mes dažnai rengėme klasės susitikimus ir kaskart aš svajojau sutikti ją, bet ji neateidavo. Klasiokai sakė, kad ji gyvena kitame mieste, bet aš nepraradau vilties. Ir štai kartą ji vis dėlto atėjo, ir aš iškart sutirpau. Ji žiūrėjo į mane tomis pačiomis vaikiškomis akimis.
Po banketo mes nusprendėme važiuoti į klubą ir ko nors išgerti, ir mano pirmoji meilė išvažiavo su mumis. Ten mes išsikalbėjome ir aš supratau, kad iki šiol myliu ją. Mes apsikeitėme numeriais, kad nebeprarastume vienas kito.
Po šio susitikimo aš ėmiau dažnai skirti jai pasimatymus ir galiausiai vėl prisipažinau jai meilėje, kaip tada per išleistuves, tačiau šįkart ji man prisipažino taip pat. Iš laimės aš buvau devintame danguje. Per mėnesį mes suorganizavome mūsų vestuves ir persikėlėme gyventi į mano butą.
Su darbu jai vis nesisekė, ir aš jos paprašiau neskubėti, juk mano atlyginimo užteko su kaupu. O dar man buvo malonu grįžti namo ir matyti karštus pietus ir žmoną virtuvėje.
Greitai aš ėmiau pastebėti, kad mano žmona tapo vangi ir beveik nebeskyrė man dėmesio. Į mano galvą ėmė lįsti negeros mintys ir aš greit pasidaviau. Aš įrengiau namie dvi kameras, kad ją sekčiau. Vieną kamerą aš pastačiau prieškambaryje, kad matyčiau kas įeina į virtuvę, o antrą mūsų miegamajame.
Darbe aš ilgai nesiryžau prisijungti prie kamerų. Man buvo baisu, juk aš galėjau pamatyti tai, kas man sukels skausmą. Galiausiai aš tai padariau ir tai, ką aš pamačiau per kameras, man sukėlė šoką. Mano žmona visą dieną tvarkėsi, skalbė, gamino, ėjo pirkinių ir net neprisėdo pailsėti.
Jau vakarėjant, kai aš turėjau grįžti iš darbo, ji sėdo prie veidrodžio, kad pasidažytų ir sutiktų mane pasipuošusi. Tokio atsidavimo aš nesitikėjau pamatyti.
Aš akimirksniu nulėkiau į gėlių parduotuvę ir nuvažiavau pas mylimą žmoną. Stvėręs ją į glėbį, nuvežiau į restoraną. Aš prisipažinau savo nuodėmę, o ji tik nusišypsojo ir pasakė, kad myli mane taip smarkiai, kad net negali žiūrėti į kitus vyrus.
Man gėda dėl savo žemo poelgio, bet užtai dabar aš ją pamilau dar labiau, nei anksčiau. Ji tapo ryškia saule mano gyvenime!
