Ji prisipažino pati. Parėjo namo, atsisėdo prieš mane ir pasakė: «Man reikia tau kai ką pasakyti». Iškart supratau iš jos veido — kažkas blogo.
— Aš buvau tau neištikima. Tik kartą. Tai nieko nereiškė. Buvau girta, tai klaida. Pasaulis sustingo. Ji verkė, prašė atleidimo, prisiekė, kad daugiau niekada. Sėdėjau ir negalėjau pajudėti. Tada pasakiau: «Man reikia laiko pagalvoti». Savaitę galvojau. Ir nusprendžiau: atleisiu. Myliu ją, nenoriu prarasti. Bet nežinojau, kad atleidimas — tai tik pradžia…
Pirmieji mėnesiai po prisipažinimo buvo pragaras. Bandžiau elgtis normaliai, bet viduje viskas degė. Kiekvieną kartą, kai ji vėluodavo, galvojau: vėl? Kiekvieną kartą, kai ji paimdavo telefoną, įsitempdavau: su kuo susirašinėja?
Monika stengėsi. Buvo atvira, rodė telefoną be prašymo, laiku grįždavo, raportavo apie kiekvieną žingsnį. Tačiau tai nepadėjo. Pasitikėjimas buvo sugriautas.
Naktimis gulėjau šalia jos ir galvojau apie jį. Apie tą vyrą. Įsivaizdavau juos kartu. Tai varydavo į beprotybę. Bandžiau negalvoti, bet mintys vėl ir vėl grįždavo.
— Papasakok man apie jį, — kartą paprašiau.
— Kam? Tai nepadės.
— Papasakok. Man reikia žinoti.
Ji papasakojo. Kolega. Įmonės vakarėlis. Išgėrė per daug. Bučiavosi, tada daugiau. Viešbutis. Rytą atsibudo ir suprato: ką aš padariau?
— Ar tu to norėjai?
— Ne. Taip. Nežinau. Buvau girta. Tai tiesiog įvyko.
Šie žodžiai žeidė. «Tiesiog įvyko». Neištikimybė neįvyksta tiesiog šiaip. Tai yra pasirinkimas. Pasirinkimų seka.
Nuėjau pas psichologą. Bandžiau dirbti su trauma. Psichologas paklausė:
— Ar tikrai atleidote, ar tik pasakėte, kad atleidote?
Aš susimąsčiau. Pasakiau, kad atleidau. Bet ar tikrai? Ne. Viduje vis dar kunkuliavo pyktis, skausmas, nuoskauda.
— Jei tikrai neatleisite, tai jus iš vidaus sugriaus, — įspėjo psichologas.
Bandžiau. Nuoširdžiai bandžiau. Dirbau su savimi, su pasitikėjimu. Praėjo metai, antri. Tapdavo lengviau. Bet nepraėjo.
Buvome draugų vakarėlyje. Monika juokėsi su kolega. Paprastas pokalbis, nieko įtartino. Bet aš žiūrėjau ir galvojau: ji buvo neištikima su kolega. Galbūt ir su šiuo?
Pavydo jausmas tapo lėtinis. Negalėjau jo kontroliuoti. Kiekvienas vyras, su kuriuo ji bendravo, buvo potenciali grėsmė.
Trečiais metais supratau: daugiau negaliu. Aš atleidau, bet nepamiršau. Ir šis neužmirštamas dalykas viską nuodija.
Pasakiau Monikai:
— Man reikia išeiti.
Ji nenustebo.
— Tu man taip ir neatleidai.
— Atleidau. Bet negalėjau pamiršti. Ir čia skirtumas. Negaliu gyventi su šiomis mintimis kiekvieną dieną. Negaliu žiūrėti į tave ir neprisiminus.
Ji verkė.
— Atleisk. Aš viską sunaikinau su viena kvaila klaida.
— Taip. Sunaikinai. Ir bandžiau viską sulipdyti atgal. Bet šukės per aštrios. Pjauna kiekvieną dieną.
Mes išsiskyrėme. Po pusmečio išsiskyrėme oficialiai. Persikėliau, pradėjau naują gyvenimą.
Praėjo dveji metai po skyrybų. Sutikau kitą moterį. Pradėjome susitikinėti. Kartą ji užtruko darbe, nepranese. Senoji paranoja pabudo: ar ji neištikima?
Bet sustabdžiau save. Ne. Tai kitas žmogus. Ne Monika. Ji turėjo savo priežastis. Negaliu perkelti praeities į dabartį.
Su tuo dirbau. Mokausi vėl pasitikėti. Lėtai, bet mokausi.
Neseniai atsitiktinai sutikau Moniką. Išgėrėme kavos. Ji paklausė:
— Ar man atleidai?
— Taip. Dabar — taip. Tačiau tuomet negalėjau.
— Ar gailiesi, kad nesame kartu?
Aš susimąsčiau.
— Ne. Bandėme. Bet kai kurių dalykų neįmanoma pamiršti. Tu buvai teisi: neištikimybė mus sužlugdė. Ir joks atleidimas negalėjo to pataisyti.
Ji linktelėjo.
— Aš gailiuosi kiekvieną dieną. Praradau geriausią, ką turėjau.
Aš paėmiau jos ranką.
— Monika, abu pasimokėme iš šios istorijos. Tu — kad veiksmai turi pasekmes. Aš — kad atleidimas nėra lygu užmarštis. Eikime toliau.
Žinote, ką supratau? Gali atleisti neištikimybę. Bet pamiršti ją — beveik neįmanoma. Ji gyvena atmintyje, nuodija kiekvieną akimirką, griauna pasitikėjimą. Kartais teisingas sprendimas — nėra bandyti sulipdyti sudužusio. O pripažinti: tai pabaiga. Ir pradėti iš naujo. Su švaria lenta. Su kažkuo nauju.
Kaip jūs manote, ar po neištikimybės santykius galima atkurti, ar pasitikėjimas prarastas amžinai? Kas svarbiau — atleisti ar išeiti?
Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos.
Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą.
Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.
