Aš nekenčiu Vištų ir gerbiu Kates.
Vištos sėdi savo vištidėse, deda kiaušinius ir nešioja apkalbas.
Katės renkasi kur ir su kuo joms gyventi savarankiškai.
Vištos neturi smegenų ir gyvena kolektyviniais kitų vištų patarimais.
Katės turi savo nuomonę. Visada.
Pagrindinė vištų „karjera“ – šeima. T.y.šokinėjimas aplink gaidį, kuriame jos dėl savo niekingumo ir nesavarankiškumo mato „gyvenimo prasmę“.
Katės turi savo mėgstamą veiklą, kuri jas domina ir jos pilnai pasineria į procesą.
Vištos bijo vienatvės. Vištos užmerkia akis prieš gaidžio žeminimus ir neištikimybę (juk vištidėje nebūna vienintelės vištos) ir įsikanda į jį kaip buldogas , kad neprarastų „ištekėjusios“ vištos statuso.
Juk kam dar bus reikalinga višta, kuri be kudakavimo daugiau nieko nesugeba. Joms labai pasisekė, kad šis gaidys atkreipė į jas dėmesį prieš šimtą metų ir priėmė į savo vištidę.
Katės mėgaujasi laisve. Jos per daug nepriklausomos ir savarankiškos, kad leistų kitiems nurodinėti, su kuo ir kur būti. Katėms nebaisus žodis „skyrybos“. Joms tai naujo gyvenimo pradžia. Jos pasitiki savimi. Jos žino, kad vertos geriausio ir žino, kad galės sau išsirinkti naują šeimininką, kuris jas vertins, gerbs ir mylės. Arba pasirinks laisvę, prie kurios jos taip priprato.
Katės nedraugauja su vištomis ir gaidžiais. Na nebent kartais gali sau leisti pataršyti plunksnas fazaniniams iš nuobodulio.
Bet praradusios interesą, arba supratusios ir pamačiusios, kad už „šeimininko“ žodžių slypi „paprastasis gaidys“ , palieka jį vištoms ir eina toliau užsiimti savo reikalais ir mėgautis gyvenimu.
