– Su buvusia žmona vyras išsiskyrė prieš 7 metus, jų sūnui tuo metu buvo šiek tiek virš metų.
– Beje, jie išsiskyrė jos iniciatyva. Esą Kostas nepadėdavo, naktimis nesikeldavo prie vaiko, darbe pastoviai užtrukdavo. O kartą drįso užsisėdėti bare su draugais.
Žmonai pasakė, kad pabus ten valandžiukę kitą, o pats užsibuvo beveik iki ryto, dar ir telefoną išjungė – na, kad ji neskambinėtų kas 15 minučių. Galiausiai ji sukrovė jo lagaminą ir pastatė už durų.
Išskyrė juos gana greitai, laimė, dalintis beveik nebuvo ko, gyveno nuomojamame bute, dėl šaukštų-peilių ir skalbimo mašinos Kostas mūšin nestojo. Išėjo beveik su tuo lagaminu, kurį ji jam sukrovė pati. O po metų sutiko mane…
Susituokę mes jau 5 metus, gyvename gerai. Vienintelė problema – niekaip negalime susilaukti vaiko, tačiau aktyviai dirbame tuo klausimu.
Kostas ramina mane, kad anksčiau ar vėliau viskas būtinai pavyks ir mes būtinai tapsime tėvais.
– Na, jam lengva išsaugoti optimizmą, jis jau turi vaiką!
Jie išsiskyrė, kai berniukas buvo beveik kūdikis, na kas ten – vos metai! Tokie vaikai vyrams neįdomūs.
Kostas mokėjo alimentus ir galvojo, kad to pakanka! Net per gimtadienį paskambinti vaikui jam neateidavo į galvą: o kam, neva, jis juk dar mažas, nieko nesupranta…
Ėmiau jį gėdinti. Sakau, kaipgi taip, tai juk tavo sūnus! Tu turi ne tik jam siųsti pinigus, bet ir domėtis jo reikalais, kartu leisti laiką, dalyvauti auklėjime.
Žodžiu, po mano pastabų dar ne iškart, tačiau Kostas ėmė bendrauti su sūnumi. Susiskambino su buvusia, nuvažiavo pas juos, pasiėmė berniuką pasivaikščioti kartą, kitą, trečią…
Dabar važiuoja ten kas antrą savaitgalį, pasiima sūnų, nakvoja su juo pas anytą – ji ten netoli gyvena. Močiutė irgi su malonumu bendrauja su anūku.
Ir viskas lyg būtų gerai, tačiau man kuo toliau, tuo mažiau tai patinka ir to priežastis – buvusi Kosto žmona, kuri pastoviai atsiranda kažkur šalia.
Reikia pasakyti, kad moteris iki šiol neištekėjusi ir lyg ir santykių pas ją nėra. Dirba, gyvena su tėvais, nusipirko butą su paskola, greitai planuoja ten persikelti.
Tiesa, iš pradžių bute reikia padaryti remontą, ten plikos betoninės sienos…
– Ir štai lyg tarp kitko sužinau, kad sekmadienį Kostas su sūnumi ėjo į filmuką, paskui užėjo į kavinę ir buvusioji su jais! – pasakoja Asta.
– Klausiu, o ji kokia proga? O Kostas – na, vaikas paprašė, kad mama eitų su mumis, o tu pavydi, ar ką? Nepergyvenk, neva pas mane su ja išvis nieko nėra, tai tik dėl sūnaus! Buvusiai staiga atsirado kažkokių reikalų su anyta.
Tai 7 metus nenorėjo viena kitos pažinti, o dabar susiskambina vos ne kas antrą dieną…
O svarbiausia – buvusi žmona paprašė Kosto padėti su buto remontu.
– Arba jis pats pasišovė padėti, aš jau dabar ir nežinau!
– Na kaip tu nesupranti! – aiškina Kostas. – Tame bute gyvens mano vaikas. Tik dėl jo interesų aš tuo ir užsiimu, viskas turi būti padaryta kokybiškai… Tu ką, galvoji, Nora man reikalinga? Na jau ne!Aš padedu sūnui.
Ir štai dabar galvoju, ar mums verta susilaukti bendro vaiko, ar palaukti… iki remonto pabaigos?
O gal aš neteisi, prisigalvoju visokių nesąmonių? Reikia pasitikėti vyru ir dirbti su saviverte?
Kaip jums situacija? Ką galvojate?
