Savaitgalį visada stengiuosi paruošti maisto visai savaitei. Renkuosi tokius patiekalus, kuriuos galima užšaldyti, o paskui tiesiog pašildyti. Mano šeima mėgsta balandėlius, kotletus, virtinukus ir koldūnus.
Kai reikia, aš paprasčiausiai gaminu garnyrą ar kokias nors salotas ir viskas, vakarienė ant stalo. Aš daug dirbu, todėl sunku pastoviai leisti laiką prie viryklės ir tam tiesiog neužtenka laiko. Toks naminių pusgaminių variantas man idealus.
Darbo savaitės pradžia, vakare grįžau iš darbo ir atidariau šaldiklį, kad išimčiau kažką vakarienei. Kaip nustebau, kai pusės savaitei užšaldytų atsargų ten nebuvo.
– Ignai, o kur dingo šaldyti patiekalai, kuriuos ruošiau visą savaitgalį? Ten dabar nepakaks
nė dviem dienoms.
– Mano mama atėjo pas mus ir aš jai pusę atidaviau. Jai neužtenka pensijos maistui iki mėnesio pabaigos, todėl nusprendžiau, kad galime jai padėti,- skėstelėjo rankomis vyras.
– Tai galėjai duoti jai pinigų. O ne tai, ką aš ruošiau mūsų šeimai, kad po darbo nestovėčiau
prie viryklės.
– Bet juk ji jau sena. Nėra jėgų gaminti. Negi tu gaili jai maisto?
– Ji sveika moteris ir visiškai įgali. Negi aš dabar turiu gaminti ir jai?
Mano anyta gyvena kaimyninėje laiptinėje. Ten aš ir patraukiau.
– Daugiau nebeimkite maisto, kurį gaminu savo šeimai. Neužtenka pinigų, tai susiraskite uždarbį. Jūs dar pilnai darbinga.
Nenorite ieškoti darbo, prašykite, kad sūnus palaikytų jus materialiai. Tačiau gatavų patiekalų iš mano šaldymo kameros nebeimkite. Aš eikvoju
savo išeigines, kad visa tai paruoščiau. Tai tiesiog nesąžininga. Turėkite sąžinės!
Anyta stovėjo kaip įkasta. Nuėjau ir išėmiau iš šaldytuvo viską, ką atidavė vyras.
Savo poelgį laikau teisingu. Nori padėti motinai, tegu duoda pinigų. O gaminti dviem šeimoms, kasdien dirbant darbe, aš nesiruošiu. O kaip jūs pasielgtumėte?
