Kartą temstant, valstietis sėdėjo ant savo paprasto namo slenksčio ir mėgavosi vakaro vėsa.
Šalimais ėjo kelias, vedantis į kaimą. Keliu ėjo žmogus, kuris, pamatęs senelį, pagalvojo:
„Šis žmogus tingus, jis nedirba, o visą dieną sėdi ant savo namo slenksčio“.
Po kiek laiko pasirodė kitas keleivis. Tas pagalvojo:
Šis žmogus – Dan Žuanas. Sėdi čia, kad stebėtų praeinančias merginas, ir, gal būt, priekabiauja prie jų“.
Pagaliau miškininkas, einantis į kaimą, pagalvojo:
„Šis žmogus – didis darbininkas. Jis smarkiai dirbo visą dieną ir dabar mėgaujasi teisėtu poilsiu.“
Iš tiesų mes negalime daug žinoti apie valstietį, kuris sėdi ant savo namo slenksčio. Priešingai, mes galim daug pasakyti apie tuos keleivius, praėjusius į kaimą“ pirmasis buvo tinginys, antrasis – mergišius, o trečiasis – didis darbininkas.
Viskas , ką tu sakai – kalba apie tave; ypač, kai tu kalbi apie ką nors kitą.
Projekcija – apsauginis mechanizmas, kai žmogus priskiria išoriniam pasauliui tai, kas priklauso jo paties vidiniam pasauliui.
