Vienuolei labai prireikė į tualetą. Ji užbėgo į vietinį barą. Ten buvo labai triukšminga, grojo muzika ir skambėjo garsūs aplodismentai kiekvieną kartą, kai užgesdavo šviesa.
Bet kai lankytojai pamatė vienuolę, įsivyravo mirtina tyla. Moteris priėjo prie barmeno ir paklausė:
— Ar galiu pasinaudoti jūsų tualetu?
Barmenas atsakė:
— Žinoma, tik aš turiu jus įspėti, kad ten stovi apsinuoginusio vyro statula, kurio „puošmena“ uždengta tik figos lapeliu.
— Tada aš tiesiog žiūrėsiu į kitą pusę, – pasakė vienuolė.
Po poros minučių, kai šviesa vėl užgeso ir užsidegė, o vienuolė išėjo iš tualeto, bare ją sutiko garsūs susižavėjusiųjų aplodismentai.
Moteris priėjo prie barmeno ir paklausė:
— Pone, aš negaliu suprasti. Jie man plojo tik todėl, kad aš nuėjau į tualetą?
— Ne, jie tiesiog dabar žino, kad jūs tokia pat, kaip mes,- atsakė barmenas. – Gal norite išgerti?
— Ne, ačiū, bet aš vis dar nesuprantu, ką tai reiškia, – pasakė suglumusi vienuolė.
— Matote, — nusijuokė barmenas, — kiekvieną kartą, kai kas nors pakelia statulos figos lapelį, bare užgesta šviesa.
