Kalbėjau su vyru telefonu ir laiku neišjungiau skambučio. Vairavau ir man buvo nepatogu. Kai išgirdau frazę po mano „iki“, man pasidarė bloga. Žodžiu, mano vyras niekada pats neišjungia telefono. Raudono mygtuko paspaudimas mūsų šeimoje – mano užduotis.
Pagal garsą supratau, kad vyras neįsimetė telefono į kišenę. Girdėjau jo balsą. Garsiai ir aiškiai.
– Nagi, šaunuolės paukštytės! Jeigu jau palaukėte, kol pakalbėsiu telefonu, tai dabar aš visas jūsų. Lėkite čionai!
Po šios frazės ragelyje išgirdau kažkokį krebždėjimą. Pašalinių balsų nebuvo, tik keisti garsai ir šiugždesys.
Sustojau aikštelėje ir pabandžiau susiimti. Buvo labai skaudu. 10 metų santuokoje. Mokyklinio amžiaus sūnus. Viskas bendra ir užgyventa kruvinu prakaitu. Ką daryti?
Niekada nerengiau vyrui patikrinimų, juk visiškai juo pasitikėjau. Manau, kad santykiai turi būti grįsti pasitikėjimu. Buvau su juo sąžininga ir maniau, kad jis man ištikimas. O ir jokių „vėliavėlių“ nebuvo. O čia toks posūkis.
Nusprendžiau iš pradžių padirbėti su psichologu, o tada jau kalbėtis su vyru. Reikėjo susitvarkyti su emocijomis, juk pati to padaryti negalėjau. Kreipiausi į du specialistus. Kiekvienas turėjo savo nuomonę. Absoliučiai priešingą.
Pirmasis psichologas – vyras. Iš jo elgesio supratau, kad jam pačiam reikia konsultacijos ir psichologinės pagalbos. Jis man pasakė:
– Negi jūs nežinote, kad negalima klausytis privačių pokalbių? Kodėl iškart neišjungėte telefono?
Pati kalta dėl to, kas dabar vyksta jūsų šeimoje. Turite pamiršti tą pokalbį ir pabandyti viską pradėti iš pradžių. Kitaip skyrybos garantuotos.
Lyg nesuprastų, su kokia problema aš atėjau. Maža to, jis pareiškė, kad man reikia mažiausiai 10 konsultacijų, kad normalizuočiau savo emocinę sveikatą. Nors atrodžiau sveikesnė ir aktyvesnė už jį.
Atsisveikinau ir išėjau. Supratau, kad negalėsiu dirbti su tokiu psichologu.
Antroji buvo moteris. Ji pasakė:
– Jei jūs nesiruošiate su viskuo susitaikyti ir pamiršti, tai ir neprivalote paleisti nuoskaudos neišsiaiškinusi. Tačiau jums reikia nusiteikti, kad vyro reakcija į jūsų atvirumą gali būti įvairi. Jis gali susirinkti daiktus ir išeiti, jūs pasiruošusi tokiam įvykių posūkiui?
– Pasiruošusi! – ryžtingai atsakiau.
Papasakojau vyrui tiesą. Buvau pasiruošusi emocijų pliūpsniui ir skyryboms, todėl galvoje dalijau turtą ir svarsčiau, ar leisiu sūnui matytis su tėvu.
– Brangioji, tu ką? Aš juk dirbu fermoje. Viščiukus lesinau. Kai man paskambinai, kaip tik vištidėje buvau,- atsakė sutuoktinis.
Tikėti vyru ar ne? Jis išties ūkininkas. O jei jis man meluoja?
