Praėjus 4 metams po vestuvių vyras tapo neatpažįstamas. Tada mes su sūnumi išvažiavome vasarą prie jūros pas mano giminaičius. Su vyru kalbėjomės kiekvieną dieną.
Jis elgėsi kaip paprastai. Mūsų santykiai visada buvo puikūs, jis mane gerbė ir mylėjo. Bet kai tik mes su sūnumi grįžome iš kelionės, vyras staiga pasikeitė.
Jis rėkė ant manęs, pravardžiavo ir nežiūrėjo į akis. Aš dar tada supratau, kad jis kažką susirado. Mes su juo susituokėme, kai aš baigiau universitetą. Tėvai abejojo mano pasirinkimu.
Tačiau tada jų neklausiau. Juolab su anyta santykiai buvo puikūs. Kai susituokėme, mūsų tėvai padėjo mums pasistatyti 3 aukštų namą užmiestyje.
Tačiau po mūsų kelionės viskas labai pasikeitė. Vyras neneigė, kad susirado kitą moterį. Anyta stojo į mano pusę ir bandė paprotinti sūnų.
Tačiau mums nieko neišėjo. Nenorėjau skirtis su juo dėl vienos priežasties. Po tiek metų negalėjau pripažinti, kad mano tėvai buvo teisūs.
Vyras vis blogiau elgėsi su manimi. Tada mūsų sūnus sunkiai susirgo ir jam prireikė operacijos. Vyras visiškai pamiršo sūnų ir net nekreipė į jį dėmesio.
Aš laksčiau po ligonines ir užsiėmiau jo gydymu. Po kelių mėnesių sužinojau, kad laukiuosi.
Mums gimė nuostabi duktė. Dar po kelių metų vėl pastojau. Po trečiojo gimdymo vyras pagaliau atsitokėjo.
Pradėjo po truputį skirti dėmesio vaikams. Tuo metu mano tėvai jau išėjo iš gyvenimo. Ir kartą priėmiau sau labai svarbų sprendimą. Pranešiau vyrui, kad noriu skirtis. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ryžausi. Dabar su 3 vaikais gyvenu tėvų bute.
Niekas manęs neįžeidinėja ir neapgaudinėja.
