Man 32 metai, auginu 8-metę dukrą. Tenka tvarkytis vienai, vyro aš neturiu. Prieš 10 metų turėjau santykius, tiesa, tuomet susitikinėjau su vedusiu vyru. Kai sužinojau apie nėštumą, iškart nutraukiau ryšį su juo. Nuo tada mūsų keliai daugiau niekada nesusikirto.
Aš jo nemylėjau, man buvo naudinga būti su juo. Jis mane aprūpino ir pildė visus mano kaprizus. Nutraukti nėštumo aš neplanavau, juk seniai svajojau apie motinystę. Supratau, kad šeimos mesti jis nesiruošia, tačiau ir jo žmona būti aš nenorėčiau.
Žinojau, kad ant svetimo sielvarto laimės nepastatysi, todėl pasitraukiau iš arenos. Sprendimas buvo ne impulsyvus, patikėkite.
Abortas mane baugino, juk turėjau ginekologinių problemų. Vaikų aš norėjau, o ir vienišos motinos vaidmuo manęs negąsdino. Tėvai mane palaikė, nepriekaištavo. Jie man padeda ir šiandien, už ką esu jiems labai dėkinga.
Suvokiau, kad susikurti asmeninį gyvenimą man jau vargu ar pavyks, kadangi vyrai bijo prisiimti tokią atsakomybę. Tačiau tvirtai nusprendžiau gimdyti. Mano dukra pati nuostabiausia, be jos būčiau labai vieniša. Kartais susitikdavau su vyriškiais, tačiau rimtų santykių visus tuos metus neturėjau.
Mano dukra dabar antrokė. Ir visai neseniai sužinojau, kad ji mokosi kartu su mano buvusio gerbėjo, biologinio mano dukters tėvo, dukra. Aš buvau šoke. Atsitiktinai susidūriau su juo tėvų susirinkime.
Jis apsimetė, kad manęs nepažino, kaip ir aš. Anksčiau buvau sutikusi jo žmoną, nes jo dukrą aš gerai pažįstu, ji sėdi viename suole su mano mažyle. Siurprizas, aišku, nemalonus. Norėjau išbraukti šį žmogų iš savo gyvenimo. Man gėda dėl savo klaidų.
Net nesitikėjau, kad likimas mus dar suves. Mane dabar jaudina viena problema. Mano dukra – jo kopija. Panašumas pastebimas plika akimi. Greitai net mergaitės pastebės, kad jos turi bendrų bruožų. Aš nenoriu, kad jos sužinotų šią paslaptį.
Nežinau, kaip man elgtis. Pervesti dukrą į kitą mokyklą – ne variantas, juk ji tik priprato prie mokytojų ir bendraklasių. Tada teks viską papasakoti tėvams, tačiau nesinori versti juos nervintis.
Na kodėl viskas taip susiklostė? Gyvenau ramiai visą tą laiką, kodėl jis vėl atėjo į mano gyvenimą? Ką man daryti? Jau nebegaliu užmigti!
