Viskas taip greitai keičiasi gyvenime. Ir pats gyvenimas greitai praeina. Pinigų ne tai kad būtų per daug – dažniausiai pinigų trūksta daugumai žmonių. Ir reikia rinktis, ką nusipirkti. Reikia taupyti. Tik kai kuriais gyvenimo periodais supranti, kuris pasirinkimas buvo teisingas. Kadaise, seniai seniai…
Štai mano draugams reikėjo nusipirkti spintą ir sofą. Tai buvo devyniasdešimtaisiais, labai seniai. Jie buvo neturtingi ir jauni. Jie turėjo mažytį kambarėlį bendrabutyje, o lovos ir spintos neturėjo. Miegojo ant grindų, o drabužiai gulėjo krūvelėmis ar kabėjo ant vinutės. Drabužių buvo mažai, tiesą sakant. Ir štai jie sutaupė pinigų spintai ir beveik sutaupė sofai.
Taupyti buvo sunku; tada pinigai nuolat keitėsi ir kainos augo taip, kad per dieną prisidėdavo nulis. Reikėjo pirkti dolerius ir atsidėti. Sunki tai buvo užduotis – sutaupyti spintai. Ne spintai su stumdomomis durimis, jų tada dar nebuvo, o gana bjauriai, tačiau būtinai spintai, panašiai į poliruotą karstą. Pinigų buvo maža, tačiau pavyko sutaupyti sumą.
Ir vasaros pradžioje jauna žmona pasakė, kad geriau jie važiuos į pietus. Kaip tik pakaks pinigų bilietams plackartiniame vagone ir išsinuomoti dvi loveles pas kokią nors senutę. Ir dvi savaites kukliai maitintis!
Visi giminaičiai aiktelėjo ir ėmė gėdinti Mašą. Kaip gyventi be spintos ir sofos! Koks kvailas švaistymas ir neleistinas lengvabūdiškumas! O Maša atsakė: „aš noriu, kad man liktų laimingi prisiminimai. Įspūdžiai. Jūra ir saulė geriau, nei spinta!“
Visi pyko, barėsi ir įrodinėjo, kad spinta geriau. Į ją galima sudėti drabužius. Ir valdyti ją nuosavybės teisėmis! O jūros sau nepasiimsi! Ir drabužių nesusidėsi! Pasipliuškensi joje, o paskui tuščiomis rankomis grįši į kambarį be spintos. Ir be sofos. Taip ir miegosite ant grindų!
Žodžiu, draugai išvažiavo ir dvi savaites buvo prie jūros – pirmą kartą gyvenime. Ir buvo laimė, džiaugsmas, meilė, bangos ir jūros kvapas. Ir saulė, ir trešnės, ir kalnai – visa tai buvo. Dvi savaitės laimės ir nuostabių įspūdžių.
Praėjo beveik trisdešimt metų. Jie turi spintą ir sofą. Namą ir mašiną. Visa tai turi dabar. Ir turi nuostabius įspūdžius iš tos kelionės – iš jos liko pageltusios fotografijos ir džiaugsmas širdyje. Laimė liko. Džiaugsmas.
O tai svarbiau už spintą ir lovą – juos galima nusipirkti vėliau. Nieko baisaus. O jaunystės ir jūros nenusipirksi, ar ne? Daug ko nenusipirksi, deja. Tai ir reikia rinktis: tai, ko negalima nusipirkti vėliau. Gyvenimo. Meilės. Džiaugsmo. Gerų įspūdžių. Ir taip aiškiai dabar tai supranti, praėjus trisdešimčiai metų…Ypač dabar. Kai yra ir spinta, ir sofa. O jūros ir jaunystės jau nėra.
Bet nieko. Praeis laikas, ir vėl prieš mus iškils pasirinkimas: ką pirkti? Sąlyginę spintą ar kelionę prie jūros? Džiaugsmą ar praktišką, medinį, poliruotą? Ir dabar mes išsirinksime teisingai. Kaip kadaise mano draugai…
Ana Kirjanova
Bonusas
