„Nenaudingosios klasės gyvenimo prasme taps kompiuteriniai žaidimai“
Technologijų vystymasis sukels nenaudingosios klasės formavimąsi, kurios atstovai negalės įsidarbinti nė viename prieinamame darbe. Besąlygiškos pajamos užtikrins jiems lėšas egzistavimui, o gyvenimo prasmės teks ieškoti virtualiuose pasauliuose, tame tarpe ir kompiuteriniuose žaidimuose, prognozuoja Izraelio istorikas Juvalis Nojus Hararis.
Algoritmai ir robotai atims iš žmonių šimtus profesijų, tačiau joms į pamainą ateis naujos užimtumo rūšys, savo skiltyje The Guardian rašo istorikas ir knygos „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“ autorius Juvalis Nojus Hararis. Ateityje bus populiari virtualių pasaulių dizainerio profesija.
Tačiau ją įsisavinti galės ne kiekvienas. „Darbas pareikalaus kūrybingumo ir lankstumo ir kol kas neaišku, ar galės 40-metis bedarbis taksistas ar draudimo agentas persiorientuoti ir tapti virtualių pasaulių dizaineriu“, – rašo Hararis.
Net jei tradicinių profesijų turėtojai galės rasti naują specializaciją, pasaulis keisis toliau. Po kurio laiko kiekvienam specialistui teks išrasti save iš naujo, įsitikinęs Hararis. Ateities problema taps ne šiaip naujų darbo vietų kūrimas, o profesijų, su kuriomis žmonės susidoroja geriau nei algoritmai, kūrimas.
„Apie 2050 metus susiformuos nauja žmonių klasė – nenaudingoji klasė. Jai priklausys ne šiaip bedarbiai žmonės, o žmonės, iš principo nesugebantys įsidarbinti prieinamame darbe“,- rašo istorikas.
Nenaudingoji klasė neskurs – išvystytos technologijos leis sukaupti kapitalą ir išmokėti piliečiams besąlygiškas pagrindines pajamas. Ateities problema taps ne pinigų trūkumas, o užimtumo ir pasitenkinimo jausmo trūkumas. Jei žmonės neturi veiklos ir konkrečių tikslų, jie pradeda eiti iš proto, įsitikinęs Hararis.
Izraelio istoriko nuomone, ateityje daugelis atras savo paskirtį kompiuteriniuose žaidimuose. „Nereikalingi ekonomikos požiūriu žmonės galės leisti vis daugiau laiko trimačiuose virtualiuose pasauliuose, kuriuose jie ras daugiau emocijų, nei realiame pasaulyje“,- rašo Hararis.
Tūkstantmečiais žmonės ieškojo prasmės virtualiuose, išgalvotuose pavidaluose. Hararis lygina su žaidimais religiją ir vartojimą. Abu šie konstruktai irgi reikalauja iš žmogaus taisyklių bei ritualų laikymosi mainais į tam tikras gėrybes ir perėjimą į naujus lygmenis.
Jau šiandien daugelis atsisako darbo dėl video žaidimų. Pasak Amerikos ekonomistų tyrimo, 22% Amerikos vyrų be aukštojo išsilavinimo nedirbo nė dienos per pastaruosius 12 mėnesių.
Amerikos darbo statistikos biuro duomenimis, per pastaruosius 15 metų laisvo laiko kiekis pas žemos kvalifikacijos darbuotojus padidėjo 4 valandomis per savaitę ir 3 valandos iš to papildomai gaištama video žaidimams.
Hararis mano, kad apie 2050 metus žmonės tyrinės naujus žaidimų scenarijus – arba vaizdo žaidimų formate, arba naujų religijų ir ideologijų. Gyvenimo prasmė slypės naujose veiklos rūšyse ir naujuose ritualuose. Darbas, istoriko manymu, buvo gyvenimo prasme tik tam tikrais istorijos periodais ir tam tikros pasaulėžiūros sistemose.
Savo knygoje „Homo Deus: glausta rytojaus istorija“ Juvalis Nojus Hararis aprašo galimas ateities religijas. Prie jų jis priskiria dataizmą – naują ideologiją, pasak kurios, žmogus prarado savo dominuojantį vaidmenį skaitmeniniame pasaulyje ir tapo nereikalinga grandimi. Kita vertybių sistema – technohumanizmas – mano, kad žmogaus galimybės vystysis neurointerfeisų ir kiborgizacijos pagalba. Pagal Harario prognozes, apie 2100 metus protingasis žmogus nustos egzistuoti kaip rūšis, kadangi žmonija modifikuos pati save dirbtinio intelekto ir biotechnologijų pagalba.
