Atrodo, kad vyrai visai pakvaišo. Dėl vieno tokio individo mano dukra sėdi namie ir lieja ašaras.
Nenoriu to matyti, juk esu pasiruošusi padaryti viską, kad vienintelė mano dukra būtų laiminga. Juk visada gyvenau dėl Karinos. Viena ją auginau, viena auklėjau, viena pastačiau ant kojų.
Savo kailiu įsitikinau, kad vyrais tikėti nevalia. Geriau pasikliauti tik savimi, kad paskui nebūtų problemų.
Mano buvęs niekada nepadėjo su dukra – po skyrybų dingo iš visų radarų. Kai Karina atsivedė savo sužadėtinį, buvau laiminga.
Norėjau, kad dukra sukurtų šeimą ir visą gyvenimą nugyventų normalioje santuokoje. O ne kaip aš…
Žentas man patiko. Ir išvaizdus, ir darbas padorus. O ir „priekabų“ už nugaros nėra, kas šiais laikais ne mažiau svarbu.
Kaip jau supratote, reikalas priėjo iki vestuvių. Nusprendžiau dalyvauti pasiruošime, juk norėjau, kad šios dukters iškilmės būtų įsimintinos.
Visus esminius klausimus prisiėmiau sau. Net kreditą pasiėmiau, juk neplanavau taupyti ir riboti Karinos norus. Juolab mūsų šeima didelė – viso priskaičiavau apie 150 svečių iš mūsų pusės.
Kai žentas sužinojo, kiek žmonių mes ruošiamės kviesti, ėmė šaukti lyg nenormalus. Matote, jis nenori jų matyti vestuvėse, nes jų nepažįsta.
Na tai kaip tik proga susipažinti! Net labiausiai norėdama negaliu jo supažindinti su visais giminaičiais prieš vestuves. O išvis, koks skirtumas, jei už restoraną moku aš?
Po savaitės mes vėl susibarėme, bet jau dėl vestuvių vedėjo. Susisiekiau su vienu geriausių mūsų miesto vestuvių vedėju. Juk nuo šio žmogaus tiesiogiai priklauso šventės atmosfera. Jūs su manimi sutinkate?
Man nesinori raudonuoti prieš svečius ir gėdintis, jei prasidės kokie nešvankūs konkursai ir kvaili tostai. Juolab kontingentas pas mus vestuvėse atitinkamas – visi inteligentiški ir įtakingi žmonės.
Žentas pasipiktino, kad jam brangu. Susitarėme, kad sumokėsime per pusę, tačiau net toks variantas jo netenkino. Būtų jo valia, jis išvis vos susirašęs eitų namo alaus gerti. Jis juk nesupranta, kaip dukrai svarbu suktis balta suknele ir jausti atmosferą.
Man apmaudu tik tai, kad dukra tyli. Pasirodo, nevykėlis žentelis liepė jai rinktis: arba viskas bus kaip jis pasakė, arba jokių vestuvių nebus. O ji kaip kvailelė laksto paskui jį. Kurgi jos išdidumas?
Turbūt teks atšaukti vestuves. Štai atėjo pas mane ir žliumbia. Kokia gėda! Dabar reikia visus apskambinti ir aiškinti, kad dėl šykštaus žento iškilmių nebus. Tikiuosi, kad Karina nesutiks paprastai susirašyti. Juk reikia žinoti savo vertę!
