Janinos santykiai su marčia nesiklostė nuo pat pradžių. Ji lyg nieko blogo ir nedarė, tiesiog norėjo užmegzti kontaktą su mergina. Tačiau ši nedegė noru.
Ainė niekada neatsakydavo į anytos skambučius. Sūnus pats po kurio laiko skambindavo motinai. Jei moteris susiruošdavo pas vaikus į svečius, marti iškart bėgdavo iš namų bet kokia dingstimi.
Moterį tai liūdino. Išeina, kai jaunimui viskas gerai, tai jie jos nė neprisimena. O kai kas nors nutinka, tai iškart bėga pas ją pagalbos. Tai visiškai neteisinga. Negi sunku paprasčiausiai atsakyti į skambutį, pasakyti, kaip reikalai? Sūnus pastoviai sakydavo, kad neturi laiko, perskambins.
Ir štai neseniai ant motinos slenksčio pasirodė sūnus ir paprašė plaktuko bei vinių. Tai buvo keista, kadangi vaikai nuomojosi brangų būstą, kurio sutartyje buvo parašyta, kad remontų daryti negalima. Paskui jis paklausė, ar jis su žmona negalėtų pagyventi pas motiną.
Paaiškėjo, kad buto savininkė išgrūdo juos į gatvę. Ji susiruošė parduoti savo apartamentus. Be to, jaunieji pastaruoju metu nemokėjo nuomos, nebuvo iš ko. Ainė „dekrete“, o pas sūnų problemos darbe.
Janinos butas 3 kambarių. Ji kadaise nusipirko jį su vyru. Dabar sutuoktinis jau 9 metus gyvena su kita. Todėl butas pilnai jos. Jis kuklus, bet visgi savas. Sūnus studijų metų persikėlė į bendrabutį, paskui pradėjo gyventi savarankiškai.
Susipažino su Aine, jie apsigyveno kartu, pagyveno 2 metus, tada nusprendė susirašyti. Galvojo pirkti būstą su paskola, bet kažkas neišėjo. Kai Janina pasidomėjom pas sūnų, ką jie planuoja daryti su namais, tas pasakė, kad tai ne jos reikalas.
Nuo pat pradžių tarp moters ir marčios jautėsi įtampa. Iš pradžių Janina bijojo, kad Ainė ją ignoruos. Sūnus sakė, kad jos toks charakteris. Neva ji mažai bendraujanti ir nereikia to priimti į širdį.
Bet ji juk kažkaip susipažino su savo vyru, reiškia bendrauti moka. Ir mylėti moka, jei ištekėjo.
Kodėl gi jai taip sunku pabendrauti su anyta. Tiesiog atsakyti į paprastus klausimus.
Bet Ainė beveik neatsako į anytos skambučius. Paskui jos vyras perskambina motinai grįžęs iš darbo. Į svečius niekada neina, o kai moteris susiruošia aplankyti jaunuosius, pabėga iš namų.
Janina manė, kad vaiko gimimas kažką pakeis. Bet ne. Marti padarė anūkės ir močiutės bendravimą minimalų. Gauti leidimą pasimatyti su mažyle moteris beveik negali. Beje, ji visada ją prižiūri pati. Jos tėvai toli ir nelabai nori atvažiuoti padėti.
Galiausiai Janina nustojo įkyrėti. Gal tai ir į gera, kad neprisirišo prie anūkės. Ir štai dabar pas vaikus ne pats lengviausias periodas gyvenime. Marčios atostogos eina į pabaigą, bet, kaip paaiškėjo, darbo ji jau nebeturi.
Pas sūnų taip pat įtampa. Jį atleido. Čia dar buto šeimininkė juos iškeldina. Štai jis atėjo pas motiną pagalbos. Tačiau ji aiškiai jam pasakė, kad jis su anūke gali pas ją pagyventi, o Ainė tegu važiuoja pas tėvus. Kitaip niekaip.
Prieš 3 dienas ji nereagavo į jos skambučius, o čia staiga prireikė pagalbos.
