Praėjo maždaug dešimt metų po mano skyrybų su vyru, su kuriuo jau seniai jautėme vienas kitam neapykantą. Manęs visai nenustebino, kai vyras netikėtai pasiūlė išsiskirti, todėl dėl to nekilo jokių ginčų.
Vaikus išauginome ir jie dabar gyvena visai kitose vietose. Su draugėmis neturiu apie ką kalbėtis, nes jos tapo tomis senolėmis, kurios didžiąją laiko dalį praleidžia namuose žiūrėdamos televizorių ir rūpindamosi namų reikalais.
Nežinojau, kas mano gyvenime pasikeitė ir kur viskas ėmė eiti blogyn, todėl pastaruoju metu stengiausi tai suprasti, bet galiausiai suvokiau, kad nieko iš to neišeis.
Norėjau vėl užmegzti santykius su vyru, kuris mane vestų į pasimatymus įdomiose vietose ir dovanotų nuostabias dovanas. Suprantu, kad tai skamba absurdiškai, bet man atrodo, kad būtent dabar turėčiau galvoti apie naujų santykių kūrimą, jei nenoriu visos senatvės praleisti vienatvėje.
Be to, dauguma vyrų, su kuriais kada nors bendravau, buvo tokie pat nuobodūs kaip ir mano buvęs vyras, nes jie daugiau nieko iš gyvenimo nebenorėjo. Tokia situacija mane kasdien vis labiau liūdino, ir atrodė, kad nieko gyvenime pakeisti jau nebepavyks, kol vieną dieną nesužinojau, kad vyrą galima rasti internetu per pažinčių svetaines.
Ši mintis mane labai sudomino, nes puikiai supratau, kad galiu iš karto pamatyti žmogaus profilį ir suprasti, kuo jis domisi. Įdomiausia buvo tai, kad prieš pirmąjį susitikimą galėjome geriau pažinti vienas kitą.
Tačiau ir vėl nusivyliau, kai pradėjau bendrauti su keliais vyrais ir su jais susitikti, bet nė vienas jų manęs nesudomino. Nežinojau, kaip toliau elgtis ir kaip rasti tą vienintelį.
Iš pradžių pradėjau susitikinėti su savo bendraamžiu ir tikėjausi, kad būsime ideali pora, nes turėjome nemažai panašumų. Tačiau pirmasis netikėtumas man buvo tai, kad į pirmąjį susitikimą jis atėjo apsirengęs senais ir prastai kvepiančiais drabužiais. Be to, atidžiau jį apžiūrėjusi pastebėjau, kad jo drabužiuose yra netgi skylučių. Nenuostabu, kad vyras man iš karto prisipažino, kad nuolat vartoja alkoholį, todėl nuo jo nuolat tvoskė alkoholio kvapas.
Žinoma, su tokiu žmogumi neketinau kurti santykių, atsižvelgiant į tai, kad jis net nedvejodamas užsirūkė mano akivaizdoje. Be to, jis traukė cigarečių dūmus tiesiai į mano veidą ir net neatsiprašė, o aš tokį vyrą laikiau visiškai neišauklėtu.
Supratau, kad jei nieko nepakeisiu, tai su šiuo vyru ir toliau sėdėsime ant suoliuko, kol jis rūkys vieną cigaretę po kitos. Galiausiai jam pasakiau, kad galėtume pasivaikščioti parke ir įkvėpti gryno oro, tačiau vyras mane pertraukė sakydamas, kad prieš tai jam reikia išgerti stiklinę alaus.
Nenorėjau su juo praleisti nė minutės savo laiko, todėl tiesiog pasakiau, kad einu namo, nes jis nemoka tinkamai elgtis pirmo susitikimo metu. Nenuostabu, kad po to vyras daugiau man neberašė. Tikiuosi, jam pasidarė gėda dėl savo elgesio.
Antrasis mano vyras buvo vyresnis, todėl šį kartą tikėjausi sutikti gerai išauklėtą vyrą, kuris žino, kaip elgtis su moterimis. Jo išvaizda mane sužavėjo, nes jis atrodė gana gražiai.
Į mūsų pirmąjį pasimatymą jis apsirengė juodu kostiumu, taip pat atnešė man gėlių, ir aš net apsidžiaugiau, nes tikėjausi, kad galbūt su juo mums pavyks sukurti puikius santykius. Tačiau labiausiai mane nuvylė tai, kad vyras nesugebėjo gražiai kalbėti.
Man net susidarė įspūdis, kad jo žodynas labai ribotas, todėl jis savo kalboje naudojo labai daug keiksmažodžių. Man buvo nepaprastai nemalonu klausytis jo istorijų, todėl grįžusi namo po pirmojo pasimatymo iš karto pasakiau, kad nebenoriu jo matyti. Žinoma, kad vyras mane laikė labai keista, nes manė, kad per mūsų susitikimą nepadarė nieko blogo.
Trečiajam vyrui jau neturėjau jokių ypatingų vilčių, nes jis buvo daug jaunesnis už mane – jam ką tik sukako penkiasdešimt metų. Aš jį laikiau pačiame jėgų žydėjime esančiu vyru.
Iš pradžių sutarėme eiti į kiną, ir man tai atrodė gana romantiška. Įdomiausia tai, kad vyras netgi pats pareiškė norą nupirkti bilietus mums abiem.
Tai buvo labai gražus gestas iš jo pusės, bet visai nesitikėjau, kas nutiks toliau. Kol vaikščiojome po miestą, vyras pasakojo apie savo eiles, kurias kuria laisvalaikiu nuo darbo, ir aš su dideliu susidomėjimu jo klausiausi.
Man atrodė, kad pagaliau radau tą vienintelį žmogų, su kuriuo noriu praleisti likusį savo gyvenimą, nes dar niekas taip mandagiai su manimi nesielgė. Tačiau pasivaikščiojimo pabaigoje sužinojau, kad šis vyras turi šeimą.
Nenorėjau tapti meiluže ir griauti kitos šeimos, todėl nusprendžiau pati nutraukti santykius, kad ir koks idealus jis būtų buvęs.
Įdomiausia tai, kad kiekvienas šių vyrų manė, kad aš pati sugadinau savo likimą.