Mums toli važiuoti. Ir pakeliui sustojome kaime prie parduotuvės, ten pardavinėjo pyragėlius ir rastegajus (pyragėliai su žuvimi). Medinėje dėžėje liko du rastegajai, aš juos ir nupirkau. Pardavėja kruopščiai įdėjo rastegajus į maišelį ir padavė man.
Ir staiga stambus vyriškis kampe niūriu bosu pasakė:
– Ech! Paskutinius du rastegajus nupirko. Pasisekė jums!
Ir žiūri taip iš po juodų pusapvalių antakių – gana nuožmiai. Panašus į artistą Etušą Karabaso Barabaso vaidmenyje. Jis labai norėjo rastegajų! O aš štai paskutinius nupirkau.
Aš sakau:
– Žinote, paimkit, prašau, vieną rastegajų! Imkite! – ir tiesiu maišelį. Liūdna juk, kai žmogus norėjo rastegajų, o liko tuščia medinė dėžė ar tuščia lentyna. Ir nereikalingi pyragėliai su kopūstais. Kiek tik nori, bet jis juk ne jų norėjo, tiesa?
Vyriškis staiga siaubingai paraudo, raudonio banga užliejo jo veidą. Ir akys po tankiais apvaliais antakiais tokios mėlynos, irgi apvalios. Su blakstienomis. Ir tapo visiškai aišku, kaip jis atrodė ketverių. Prieš penkiasdešimt metų. Jis staiga tapo berniuku.
Ir jis visiškai nenuožmiai ėmė kalbėti: esą, ką jūs! Nereikia! Valgykite patys! Aš tiesiog pajuokavau, čia labai skanūs rastegajai. Aš rytoj nusipirksiu, aš juk čia gyvenu, o jūs pravažiuojate! Na ką jūs!
Aš pasakiau, kad nevalgau miltinių, o vyrui nupirkau užkąsti. Bet jam užteks vieno, aš juk galiu dar nupirkti pyragėlių. Imkite!
O jis nepaėmė. Jis įkalbinėjo valgyti rastegajus, kurie čia tiesiog nuostabūs. Ten kuprė be kaulų, šviežia. Ir jis mirksėjo ir šypsojosi, tas stambus vyriškis. Ir visai nebuvo panašus į Karabasą. Buvo panašus į gerą berniuką, kuris iš pradžių paraudo iš gėdos, o paskui viską ištaisė.
Mes taip ir išėjome iš parduotuvėlės, kaišiodami vienas kitam tuos rastegajus. Vaišinome vienas kitą, taip sakant. Danguje pasirodė vaivorykštė ir nustojo lyti. Ir mes išvažiavome su dviem rastegajais, o jis mums pamojo ranka. Ir juokėsi su gera nuotaika.
Reikia nors kartais būti geresniais vieni kitiems. Nors kartą. Nors truputėlį.
Suaugę žmonės kartais kaip vaikai. Taip būna retai, žinoma. Bet būna. Kaip vaivorykštė…
Bonusas
