Kokiame amžiuje mes gesiname spindesį akyse ir ugnį širdyje? Kiek metų būna mūsų gyvenimo kalendoriuje, kai mes suprantame kad viskas!
Galima nesiparinti. Galima spjauti į pakibusį ant diržo pilvą, žilas šaknis, nulinkusius lūpų kampučius ir nedažytas blakstienas. Kada mes nustojame prieš išeidamos pasiimti lūpdažį ar pažvelgti į veidrodį?
Praeiname pro lentyną su aromatiniu kūno kremu arba galvojame apie sporto salę kaip apie viso mūsų gyvenimo košmarą. Kam? Ir taip sueis!
Kur atsiranda ta mintis? Kokiame laiko tarpsnyje? Kodėl įsijungia tas nesvarbumas. Nesvarbumas gražiai apsirengti, pasidažyti akis ar sustangrinti kūną, pasinerti į vonią su aromatinėmis putomis, arba užsimesti ant kaklo dailų šaliką, kuriam nėra būtinybės, bet kuris toks puikus.
Nusikirpti galiausiai barzdą ar patreniruoti presą. Nusibrėžti idealią strėlytę ar pasidažyti kraujo raudonumo lūpdažiu paprastą dieną, pavyzdžiui, pirmadienio rytą.
Su amžiumi mes gęstame. Prarandame interesą ir užsidegimą! Dažniau aptarinėjame ligas nei trendinę skaistalų, kuriuos išleido Dior mados namai, spalvą.
Paspausdami kažkokį nematomą mygtuką viduje išjungiame akių spindesį, o paskui jį susižavėjimą ir malonumą. Malonumą iš gyvenimo, savęs, žmonių ir įvairių malonių smulkmenų. Mes nustojame stebėtis ir stebinti, tampame sunykę, pilkai permatomi.
Su ištampytais megztiniais ir gyvenimais. Kažkur dėmė ant palaidinės, kažkur dėmė sieloje, koks skirtumas…Gyvenimas vyksta greitosiomis. Priebėgomis, protarpiais, spazmais.
Malonumai išnyksta, pasiimdami su savimi meilę gyvenimui, sau, kitiems, atimdami iš mūsų tokią svarbią ugnį…Ir tuo momentu mes senstame! Nepajėgūs sustabdyti proceso, manydami, kad nuo mūsų nepriklauso, bet ne! Nuo mūsų !
Viskas paprasta. Svarbu neišsijungti! Svarbu saugoti šią ugnį ir dvidešimties, ir trisdešimties, ir septyniasdešimt penkerių.
Raudonas lūpdažis, dailus šalis, idealiai pakirpta barzda ar stilingas kostiumas, akių blizgesys ir stangrus pilvas, šokiai vakarais ir kava su cinamonu rytais, bėgimas, pasivaikščiojimas ar šiaip malonus pokalbis, šypsena ir vidinis spindesys – visa tai mūsų atsakomybė!
Tai mūsų pasirinkimas! Degti, spindėti ir kaifuoti, ar ant visko dėti ir subliukšti…
Aš renkuosi degti! Ir nesvarbu kiek man metų, o tu? Ką renkiesi tu?…
